Sprendimų reikia greitai: liko apie du mėnesiai iki naujojo derliaus Ukrainoje, o ir senojo derliaus neišvežti likučiai jau kelia įtampų pasaulio maisto rinkose. Lietuva, nors pati susiduria su išaugusiomis gamybos sąnaudomis, aktyviai prisideda ieškant sprendimų dėl naujų logistinių kelių su Ukraina užtikrinimo. Juodosios ir Baltijos jūrų žemės transporto jungtis turėtų ilgalaikės ekonominės naudos tiek ES, tiek ir atskiroms jos šalims. Šiaurės šalims Ukraina turi ir turės skirtų krovinių dalį, tokių kaip metalas, genetiškai nemodifikuota soja, aliejaus gaminiai ir jo gamybos likučiai.
„Svarbus ES, didžiųjų pasaulio šalių, tarptautinių organizacijų pastangų sutelkimas ir koordinuoti veiksmai. Turime išnaudoti visus įmanomus diplomatinius ir derybinius svertus bei galimybes, kad kuo greičiau būtų atblokuoti Juodosios jūros uostai, užtikrinant ir reikalingą apsaugą kroviniams išvežti“, – sakė Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Į tai sutelktas ir Europos Komisijos dėmesys. Jos atstovai pabrėžė, kad svarbu padėti Ukrainai eksportuoti turimą produkciją kuo greičiau, taip pat veikti išvien, mobilizuojant bendrus išteklius ir koordinuojant veiksmus, kad būtų pasiekta gerų rezultatų. Inciatyvas šioje srityje palaikė dauguma valstybių narių.
Ministras kalbėjo ir apie artėjančios Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) konferenciją, pažymėdamas, kad joje vienas pagrindinių klausimų turi būti globalaus apsirūpinimo maistu užtikrinimas. „Būtina ieškoti įvairių sprendimų, tačiau abejojame realiomis galimybėmis rasti daugiašalį sprendimą dalyvaujant Rusijai. Svarbu susitarimą šiuo klausimu pasiekti greitai, kad būtų galima operatyviai spręsti kritinius maisto tiekimo iššūkius,“ – sakė žemės ūkio ministras K. Navickas.
Susitikimo metu ministrai taip pat patvirtino ES Tarybos išvadas dėl paukščių gripo, aptarė ir kitus klausimus, susijusius su gyvūnų gerove, dirvožemio apsauga, klimato kaita ir kt.
