K.Navickas pabrėžė, kad Lietuva turi valstybinį maisto rezervą, kuris yra užpildytas. Be to, Seimas pavasario sesijoje turėtų skubos tvarka svarstyti pakeitimus, susijusius su šio rezervo išplėtimu.
„Dabar maisto rezervą laikome valstybės valdomose įmonėse, negaliu komentuoti turinio, kokie produktai ir kur, bet bus išplečiama, kad bus galima maisto rezervą kaupti ir privačiuose subjektuose tam tikromis sąlygomis, su garantija, kad jis bus saugomas atskiroje patalpoje, įgaliota institucija turės raktus, apsaugos kodus ir galės įeiti bet kada į tuos sandėlius patikrinti ir, jei reikia, tą maisto rezervą pasiimti“, – BNS sakė K.Navickas.
„Šita apimtimi įstatymas ir išplės galimybę mums turėti įvairesnį ir platesnį maisto rezervą.“, – pridūrė jis.
Anot jo, įstatymo projektas jau buvo svarstytas kelis kartus komitetuose ir jis tikisi, kad tos pataisos bus priimtos skubiai.
V.Pranckiečio antradienį išplatintame pranešime teigiama, kad plane turėtų atsispindėti siekis plėsti javų auginimą – išartas pievas ne atsėti žole, bet užsėti javais ir skatinti tai daryti, taip pat užtikrinti pieno, mėsos gamybą ir perdirbimo pramonės veiklą. Be to, turėtų būti stabdomos gamybą ribojančios taisyklės.
Jis taip pat ragino ŽŪM tartis su didžiaisiais gamintojais, kaip jie galėtų užtikrinti Lietuvos gyventojų aprūpinimą maisto produktais dabar.
K.Navickas teigė, jog situacija žemės ūkyje keičiasi, o globalioje rinkoje bet kurio didelio dalyvio patraukimas sukuria pokyčių.
„Matome, ne tik kuro kainos kyla, bet ir grūdų kainos ir tai labai svarbu tiems sektoriams, kurie užsiima kiaušinių ir mėsos gamyba. Matome ir stebime, kiek yra likę pas ūkininkus grūdų neparduotų ir panašiai“, – BNS sakė K.Navickas.
„Ko tikrai nereikėtų daryti, tai nereikėtų ieškoti priežasčių, kaip dabar mums atsisakyti savo įsipareigojimų ar grįžti, sukti istorijos ratą į praeitį, daryti žemės ūkį ne modernų, su daug trąšų ar augalų apsaugos priemonių naudojančių dalykų“, – pridūrė jis.
Be to, ministras pabrėžė, kad, pavyzdžiui, grūdų kainos reguliuojamos pasaulio rinkose, ir Kinija ar kiti dideli žaidėjai taip pat gali labai veikti supirkimo kainas.
K.Navickas sutinka, kad peržiūrėti prioritetus dėl apsirūpinimo maistu verta, tačiau jis taip pat pabrėžia, kad Europos Sąjungos mastu visuose segmentuose maisto pasigaminama daugiau, nei suvartojama.
„Mes matome ir žinome tuos kiekius, jeigu, tarkime, Lietuvoje grūdų užauginame tiek, kad 60 proc. galime laisvai eksportuoti, žinome, kad ir pieno prigaminame daugiau negu mūsų poreikis, žinome, kad mums trūksta vaisių, daržovių, kiaulienos, mes tuos dalykus matome. Čia klausimas jau bendrąja prasme, kuriuos sektorius turime daugiau skatinti ir kad būtų užtikrintas pilnas apsirūpinimas maistu“, – teigė žemės ūkio ministras.
Jo teigimu, išaugusios trąšų kainos lemia ir tai, kad ūkininkai taupiai naudos tiek trąšas, tiek augalų apsaugos priemones.
„Atrodo, kad kainų ir žaliavų kainų didėjimas lyg ir suponuoja lūkestį, kad derliaus supirkimas rudenį bus taip pat palankus, bet visi tie, kurie žemės ūkyje yra daugelį metų, žino, kad taip nebūtinai gali atsitikti, nes tai lemia derliaus kiekį ir galutinę kainą lems gamtinės sąlygos“, – kalbėjo jis.
K.Navickas tikino, kad kuro žemdirbiams nepritrūks, nors pripažino, kad trumpalaikių trikdžių yra.
„Viešojoje erdvėje pasigirdo, kad gali pradėti trūkti ir kuro, bet galiu patikinti, kad kuro nepritrūks. Taip, yra trumpalaikių trikdžių, užtrukdavo ilgiau pristatymas kuro, kalbu apie dideles bendroves, kurioms reikia benzovežio ir jie daro tuos užpirkimus iš anksto. Vakar kalbėjome su naftą tiekiančių įmonių atstovais, jie sakė, kad tai susiję su atsiradusiais trumpalaikiais poreikiais, bet Lietuva yra apsirūpinusi kuro rezervu“, – sakė K.Navickas.
V.Pranckietis teigė, kad reikia sudaryti sąlygas ūkininkams savo ūkiuose saugoti grūdus valstybės rezervui ir sėklų rezervą, už šią paslaugą mokant jiems tokią kainą, kad ši veikla būtų finansiškai naudingesnė nei pardavimas ar eksportas. Jis taip pat teigė, kad svarbu siekti maisto rezervo paskirstymo po visą Lietuvos teritoriją.
Jis taip pat siūlo Lietuvoje užtikrinti nenutrūkstamą trąšų gamybą – anot jo, „Achema“ galėtų tapti strategiškai svarbiu objektu, tačiau čia svarbi ŽŪM iniciatyva kooperuojant ūkininkus, apskaičiuojant reikalingą trąšų kiekį ir jį užsakant.
„Valstybė negali nei pirkti trąšų, nei kažkaip proteguoti vieną įmonę. Šiandien trąšų kainos yra skirtingos ir „Achemos“ parduodamos trąšos nėra pačios pigiausios. (...) Nematome, kad reikėtų ypatingos valstybės intervencijos, reikia pabrėžti tai, kad didžioji dalis, 80 proc. ūkininkų trąšomis yra apsirūpinę. Žinoma, stebime ir jei reikės valstybės pagalbos ar per garantinius fondus, ar paskolas, esame pasirengę padėti ūkininkams“, – sakė K.Navickas.
V.Pranckietis taip pat atkreipė dėmesį, kad melioracijos įrenginiai, tarp jų ir grioviai, karo grėsmės akivaizdoje turėtų būti valomi, kad prireikus galėtų būti panaudoti gynybos ir saugumo tikslais.
