„Šalys, kurios tarpusavyje prekiauja – nekariauja.“ Tai vienas pagrindinių diplomatijos principų, pradėtas taikyti dar viduramžiais. Šiuo pagrindu valstybės pradėjo megzti ekonominius ryšius, kurie vėliau buvo įtvirtinti tarptautinėse prekybos sutartyse.
Standartų klausimas
Didžiausi nesutarimai kyla dėl žemės ūkio, finansinių paslaugų sektorių ir asmens duomenų tvarkymo.
Nuo seno pagrindine valstybių vidaus rinkų apsaugos priemone buvo muitai. Nors tarp ES ir JAV jie neišnyko iki šiol, muitai nebėra didžiausia kliūtis komerciniams santykiams. Muitų tarifų yra daug ir skirtingų, tačiau išvedus statistinį vidurkį, pamatytume, jog tarp ES ir JAV jų vidutinis tarifas nežymiai viršija 3 proc.
Šiuo metu valstybėms aktualiausias kokybės standartų klausimas. Naujos sutarties siekis – skirtingų teisės aktų derinimą pakeisti abipusiu pripažinimu. Paprastai tariant, tam, kad į Lietuvą galėtų būti importuojamas amerikietiškas automobilis, jis turi atitikti ES saugumo standartus. Gamybos sertifikavimas ir reikiamų dokumentų gavimas gali užtrukti ir labai brangiai kainuoti. Siekiama, kad sutarties šalys pripažintų viena kitos saugumo standartus ir taip nusikratytų milžiniškos biurokratinės naštos.
Tiesa, tai padaryti nėra lengva. Šalių tradicijos skiriasi, todėl jas pakeisti įstatymais gali būti beveik neįgyvendinamas uždavinys. Didžiausi nesutarimai kyla dėl žemės ūkio, finansinių paslaugų sektorių ir asmens duomenų tvarkymo.
 |
| „Ford“ |
Genetiškai modifikuotas maistas
ES galioja draudimas įvežti genetiškai modifikuotus maisto produktus. Tuo tarpu JAV beveik visi kukurūzai ir didelė dalis grūdinių kultūrų, kuriomis minta gyvuliai, yra genetiškai modifikuoti.
Šiuo metu ES ir JAV sprendžiamos problemas gali tiesiogiai paliesti Lietuvą. Bene didžiausi nesutarimai, kuriuos šalys turės įveikti, kyla dėl sanitarinių priemonių taikymo maisto pramonėje. ES galioja draudimas įvežti genetiškai modifikuotus maisto produktus. Tuo tarpu JAV beveik visi kukurūzai ir didelė dalis grūdinių kultūrų, kuriomis minta gyvuliai, yra genetiškai modifikuoti.
ES ir JAV kilusį ginčą jau sprendė Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) institucijose. PPO priėmė ES nepalankų sprendimą, motyvuodama tuo, jog šalių narių prekyba ribojama gali būti tik remiantis moksliškai pagrįsta informacijai, jog prekė gali pakenkti valstybės gyventojų sveikatai. JAV argumentai, jog nėra mokslinių įrodymų apie genetiškai modifikuotos jautienos kenksmingumą, buvo svaresni.
ES laikosi bendro principo į rinką neįsileisti produktų, kol jų saugumas nebus įrodytas. Tuo tarpu JAV pozicija kita. Ji pasitiki verslu ir rinkas uždaro tik tiems produktams, kurių pavojus aplinkai įrodytas.
Sunku įvertinti, kokias pasekmes ES žemės ūkiui sukeltų rinkos atvėrimas JAV produkcijai. Ir ne tik dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų. JAV skiria nemažas subsidijas žemės ūkiui, todėl kai kurioms mažesnėms ES šalims, kurios gauna mažesnę paramą žemės ūkiui, Lietuva į šį sąrašą taip pat patenka, konkurencijos sąlygos gali labai pasunkėti.
 |
| KOBE jautiena |
Mažiau privatumo
Pagal galiojančius teisės aktus, ES piliečių asmeniniai duomenys negali būti išgabenami į trečiąsias šalis.
Pastaruoju metu JAV krečiančio užsienio piliečių šnipinėjimo skandalo fone paaštrėjo dar viena problema, dėl kurios turės būti rastas bendras susitarimas. Pagal galiojančius teisės aktus, ES piliečių asmeniniai duomenys negali būti išgabenami į trečiąsias šalis. Tai faktiškai užkerta kelią JAV bendrovėms kurti klientų duomenų bazes ir naudoti rinkodarines priemones.
Su JAV buvo pasirašyta sutartis, kurioje numatyta išlyga – įrodžius, jog duomenų tvarkymo standartai atitinka europinius, bendrovėms buvo išduodami leidimai saugoti klientų duomenis JAV. Po įsiplieskusio šnipinėjimo skandalo prabilta, jog ši išlyga turėtų būti panaikinta.
Prasidėjus finansinei krizei JAV sugriežtino reikalavimus finansinių įstaigų ir jų vadovų veiklai bei audito bendrovėms. Finansinių įstaigų vadovai privalo prisiimti asmeninę atsakomybę dėl įmonės veiklos. Kilus teisiniams ginčams su bendrove, jos faktinis vadovas negali nusišalinti. Šis reikalavimas taikomas ir JAV teritorijoje veikiančioms užsienio, taip pat ir ES, bendrovėms, kurių vadovai tokių įsipareigojimų savo šalyse nėra prisiėmę.
 |
| Evelinos ir Karolio nuotr./Trampo dangoraižis |
JAV įstatymai taip pat numato šalyje veikiančių bendrovių pareigą periodiškai keisti jas audituojančias įmones. Finansinė krizė parodė, jog per ilgą laiką kai kurios audito bendrovės per daug suartėjo su nuolatiniais klientais ir ėmė dangstyti jų finansinės problemas. ES valstybėse tokie reikalavimai nenumatyti, tačiau dirbdamos JAV rinkoje, jos turėtų paklusti naujai įsigaliojusiai tvarkai.
Vienu benzino baku
Barackas Obama derybas siūlo baigti „vienu benzino baku“.
Kol kas derybos tik prasideda. Tiek Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek JAV prezidentas Barackas Obama neslepia ryžto jas baigti kuo greičiau. Tiesa, D.Grybauskaitės žodžiais, derybos gali tęstis net dvejus metus. Tuo tarpu B.Obama siūlo jas baigti „vienu benzino baku“, per daug nestoviniuojant.
ES ir JAV atvirosios prekybos sutartis gali sukurti didžiausią ekonominę sąjungą ir nubrėžti naujus elgesio standartus tokioms pasaulio ekonomikoms kaip Kinija ar Rusija. Tuo pat metu tai gali sukurti sistemą, kai ES, taikydama kur kas griežtesnius kokybės standartus, gali būti nepajėgi konkuruoti su JAV ir be didelės kovos atiduoti dalį savo rinkos.
 |
| JAV prezidentas Barackas Obama |
Artimiausią pusmetį Lietuva turės realius svertus tarpininkauti JAV ir ES siekiant susitarimo. Net didžiausi optimistai netiki, jog jis gali būti pasiektas per pusmetį. Kita vertus, per jį bus nubrėžtos pagrindinės susitarimo gairės, kuriomis bus vadovaujamasi ateityje.
