Infliacijai skaičiuoti yra naudojama statistinio krepšelio sąvoka. Krepšelį sudaro 907 prekės ir paslaugos, populiariausios tarp Lietuvos vartotojų. Didžiausią įtaką jo brangimui (pigimui), Statistikos departamento skaičiavimais, daro maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai.
Statistiniame vartojimo krepšelyje yra:
Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai – 249 prekės;
Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai – 76;
Drabužiai ir avalynė – 104;
Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras – 35;
Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra – 100;
Sveikatos priežiūra – 85;
Transportas – 45;
Ryšiai – 8;
Poilsis ir kultūra – 93;
Švietimas – 9;
Viešbučiai, kavinės ir restoranai – 38;
Įvairios prekės ir paslaugos – 65.
Jeigu esate toks statistinis lietuvis, daugiausia pinigų išleidžiantis maistui, turintis savo būstą arba gyvenantis su tėvais, dėl smarkiai išaugusių išlaidų veikiausiai nesiskundžiate.
Tačiau, jeigu būstą nuomojatės, kiek dažniau nei statistinis lietuvis einate į restoranus, perkate daugiau knygų, daugiau keliaujate, šitas statistinis krepšelis apie jus nieko nesako.
Pristatydamas 60-ąją makroekonominę apžvalgą, SEB banko patarėjas Gitanas Nausėda parodė diagramą, kurioje vartojimo išlaidos sužymėtos lyginamaisiais svoriais. Remiantis diagrama, išlaidos nuomai sudaro 0,6 proc. išlaidų, o mėsai – 6,4 proc.
Todėl statistiniam lietuviui metinis nuomos kainų augimas 22,7 proc. įtakos beveik neturi. Tačiau pasižiūrėkime į žmogų, kuris nuomojasi būstą.
Brangiausia nuoma – Vilniuje
Įsivaizduokime, kad pernai didesnio nei 50 kv. m būsto nuoma Vilniaus Naujamiesčio rajone kainavo 370 eurų. Jeigu jo kaina augo tiek, kiek liudija statistika, dabar to paties buto nuoma turėtų kainuoti apie 450 eurų.
Įsivaizduokime, kad tokiame bute gyvena du žmonės, gaunantys vidutinius atlyginimus, taigi į rankas per mėnesį kartu – apie 1100 eurų. Anksčiau jie už būsto nuomą atseikėdavo apie trečdalį savo pajamų, o dabar – per 40 proc.
Tiesa, nuomos kainų kaita yra svarbi tik nedidelei daliai Lietuvos gyventojų, mat Lietuvoje populiarus yra nuosavas būstas, o nuomos rinka yra labai sekli. „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis 15min.lt aiškino, kad nuomos rinka labiausiai išsivysčiusi yra Vilniuje.
„Šiek tiek aktyvi ji dar Kaune ir Klaipėdoje, kitur ji beveik neegzistuoja“, – kalbėjo S.Vagonis.
Tiesa, „Ober-Haus“ statistika yra kiek kitokia. S.Vagonis tikino, kad per metus būsto nuomos kainos beveik nepasikeitė.
„Šių metų rugpjūtį, palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, Vilniuje nuomos kainos augo vidutiniškai po 2 proc., Kaune ir Klaipėdoje – po procentą. Kardinalių nuomos pokyčių mes nematome. Kainos, palyginti su praėjusiais metais, liko labai panašios, ūgtelėjo tik labai simboliškai“, – sakė jis.
Sausį vidutiniškai kvadratinio metro nuoma Vilniuje kainavo 7,7 euro, o birželį – jau 8,4 euro.
Nekilnojamojo turto portalo aruodas.lt duomenis, vien per šių metų pirmąjį pusmetį būsto nuomos kainos Vilniuje išaugo maždaug dešimtadaliu. Sausį vidutiniškai kvadratinio metro nuoma Vilniuje kainavo 7,7 euro, o birželį – jau 8,4 euro.
Kvadratinio metro nuomos kaina Kaune per tą patį pusmetį pakilo euru (nuo 5 iki 6 eurų), Klaipėdoje – 0,7 euro iki 6,1 euro.
Lietuvos statistikos departamentas patvirtino SEB banko informaciją, kad būsto nuomos kainos 2015 m. rugpjūčio mėn., palyginti su 2014 m. rugpjūčio mėn., padidėjo 22,7 proc.