15min portalas kviečia skaitytojus pareikšti savo nuomonę apie valstybės biudžetą ir pirmą kartą sukūrė specialų polapį „Biudžetas: sprendžiu aš“.
Į specialų polapį „Biudžetas: sprendžiu aš“ pateksite ČIA.
Savo biudžeto projekto versijas galite mums atsiųsti į 15min redakciją verslas@15min.lt.
Čia rasite grafiką, kuris atspindi Finansų ministerijos parengtą pirmą 2023 metų valstybės biudžeto projektą su 4,9 proc. nuo BVP valdžios sektoriaus deficitu. Žemiau pateikiame daugiausia diskusijų sulaukusius pasiūlymus – priemones didinti ir mažinti tiek išlaidas, tiek pajamas.
Formuojant savo valstybės biudžeto versiją galima nukirpti įvairias dabartiniame biudžeto projekte numatytas išlaidas – pavyzdžiui, neskirti kompensacijų verslui už elektros kainų kilimą ar neleisti atidėti mokesčių, nekompensuoti energetinių išteklių kainų gyventojams, neleisti kelti algų iš biudžeto išlaikomiems darbuotojams.
Kartu galima padidinti išlaidas ten, kur matysite poreikį – vaiko pinigus kilstelėti iki 100 eurų, gynybos biudžetą didinti iki 3 proc. nuo BVP.
Išbandyti interaktyvų įrankį pakvietėme ir penkis Lietuvos ekonomistus. Su 15min skaitytojais jie pasidalijo, kaip atrodo jų sudaryti valstybės biudžeto projektai.
Ž.Mauricas: biudžeto deficitą sumažino iki 2,9 proc.
Iš visų iššūkį priėmusių ekonomistų „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sudarė biudžeto projektą su mažiausiu valdžios sektoriaus deficitu – 2,9 proc.
Ekspertas nurodė, kad jo pasirinkimus lėmė keli tikslai. Pirmas, didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas – tai Ž.Mauricas padarė pasirinkęs neapmokestinamąjį pajamų dydį prilyginti minimaliai mėnesinei algai ir padidinti vaiko pinigus iki 100 eurų.
Antras išsikeltas tikslas – tvarkyti Lietuvos mokesčių sistemoje įsigalėjusį „gyvulių ūkį“.
„Visų pirma, naikinant neefektyvias PVM mokesčio lengvatas, taip pat skirtingus pelno mokesčio tarifus (tai Pasaulio banko rekomendacija)“, – argumentavo Ž.Mauricas. O visų pelno mokesčio lengvatų ekspertas nesiūlo naikinti – lengvatą investicijoms jis linkęs palikti.
Trečias tikslas – nedalinti subsidijų iš visų mokesčių mokėtojų kišenės, tad Ž.Mauricas iš biudžeto projekto išbraukė paramą tiek verslui, tiek gyventojams.
„O įmones reikia remti atidėtais mokesčiais (kurių dauguma vėliau sugrįš), bet ne dalinant subsidijas“, – paaiškina „Luminor“ banko ekonomistas.
Ketvirta – nepilti daugiau žibalo į infliacijos (ir atlyginimų augimo) laužą. Priešingu atveju, rizikuojame prarasti tarptautinį konkurencingumą. Dėl šios priežasties Ž.Mauricas atlyginimų medikams ir pedagogams nekėlė.
Ir penkta – mažinti darbo jėgos ir kapitalo apmokestinimą ir didinti turto (NT), vartojimo (naikinant PVM lengvatas) ir ekologinius mokesčius (automobilių).
„Dėl pastarojo nebuvimo – galime netolimoje ateityje prisivirti košės“, – įspėja ekonomistas.
I.Genytė-Pikčienė: biudžeto deficitas – 4,7 proc. BVP
„Pirmiausia, būtina akcentuoti, kad dėl energetinės krizės ir rusijos karo Ukrainoje 2023-ieji nusimato netipiniai metai, tad jau pirminis Finansų ministerijos paruoštas biudžeto projektas ir taip labai dosnus. Todėl visos papildomos išlaidas didinančios priemonės ir iniciatyvos yra populistinės ir sunkiai įmanomos, ko nors neatsisakant iš jau įtrauktųjų“, – į ką kreipė svarbiausią dėmesį sudarydama savo valstybės biudžeto projektą 15min teigė įmonės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Ji priduria, kad rinkose sparčiai kylant valstybės skolinimosi kainai, nepasilikti manevro laisvės yra rizikinga. Tokiomis aplinkybėmis fiskalinė pagalba turi būti nukreipta į pažeidžiamiausias visuomenės grupes, o viešieji ištekliai – naudojami taupiai ir taikliai.
I.Genytės-Pikčienės valstybės biudžeto projekto versijoje biudžeto deficitas siekia 4,7 proc. BVP. Ekonomistė išlaidų nekeitė, o pajamų stulpelyje panaikino nulinį PVM tarifą šildymui ir PVM lengvatą restoranams.
„Ką reikėtų keisti (ir realistiškai įmanoma), tai praravėti keletą laikinų mokesčių lengvatų. Pvz., nulinis PVM mokesčio tarifas centriniam šildymui nėra taikli priemonė, tai horizontalus sprendimas, kuriuo naudojasi ir prabangiuose dideliuose būstuose miestų centruose įsikūrę pasiturintys gyventojai. Antra, jei būtų galimybė, reikėtų pakeisti dujų ir elektros kainų kompensavimo gyventojams mechanizmą, susiejant kompensavimą su suvartojamu energijos kiekiu. Tai dar labiau paskatintų namų ūkius taupyti energiją“, – komentavo ekonomistė.
I.Genytė-Pikčienė pridūrė, kad jau daug metų siūlo prilyginti NPD prie MMA, tačiau į savo projektą šios priemonės ekonomistė neįtraukė – jos nuomone, tai biudžetui turėtų kainuoti daugiau nei opozicijos nurodoma 246 mln. eurų suma. Be to, norint tą padaryti – taip pat ir reikšmingai pakelti atlyginimus švietimo bei sveikatos sektoriaus darbuotojams – reikėtų reikšmingų struktūrinių reformų, įskaitant ir kompleksinę mokesčių reformą.
„Vis dėlto, kaip minėjau, ateinantys metai nusimato sudėtingi, vangūs, kupini išorinių išbandymų, tad tokioje sudėtingoje situacijoje naujų mokesčių nereikėtų įvedinėti. Ekonomikos dalyviams nestabilumo ir išaugusios finansinės naštos pakanka dėl išorinių poveikių, nederėtų ir taip sudėtingos situacijos komplikuoti kardinaliais verslo ir ekonominės aplinkos pokyčiais šalies viduje“, – komentavo I.Genytė-Pikčienė, į savo biudžeto projekto versiją neįtraukusi nei NT, nei automobilių taršos mokesčių.
N.Mačiulis: biudžeto deficitas – 5,2 proc. BVP
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sudarė valstybės biudžeto projektą, kuriame numatytas 5,2 proc. biudžeto deficitas
Tiesa, N.Mačiulis mano, kad biudžeto deficitas kitąmet bus gerokai mažesnis nei Finansų ministerija įtraukė pirmajame projekte – jo nuomone, dujų ir elektros kompensacijoms suplanuota pinigų suma yra remiantis labai pesimistinėmis prognozėmis.
„Matome, kad ir dujų, ir elektros kainos gerokai nukrito nuo vasarą pasiekto piko, tad ir kompensacijoms, tikėtina, reikės bent trečdaliu mažesnės pinigų sumos“, – mano N.Mačiulis.
Ekonomistas pasirinko reikšmingai padidinti pedagogų ir medikų atlyginimus, argumentuodamas taip: „Manau niekam nekyla klausimų, kodėl reikia sparčiau didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus – klausimas tik kaip tai finansuoti“.
Pasirinkęs NPD prilyginti MMA, N.Mačiulis teigė, kad pirmą kartą tokį pasiūlymą pateikęs dar 2015 metais.
„Tam pritaria daugelis politikų, bet vis dar nerastos finansinės galimybės. Tokio siūlymo nauda yra daugialypė – didžiausią paramą gauna mažiausiai uždirbantys, naikinamos paskatos dirbti nelegaliai, mažėja pajamų nelygybė ir socialinė atskirtis“, – argumentavo ekonomistas.
Jo nuomone, automobilių taršos mokestis taip pat yra būtinas.
„Ne tik dėl to, kad tai yra galimybė papildyti biudžetą surenkant papildomas pajamas ne iš skurdžiausiai gyvenančių gyventojų (kurie naudojasi viešuoju transportu). Taršos mokestis yra efektyvus ir reikalingas ir dėl to, kad perteklinė mūsų transporto sektoriaus tarša yra didelė problema, kuri mums visiems ateityje daug kainuos – ir tiesiogine, ir perkeltine prasme“, – teigė N.Mačiulis.
„Manau, šiuo įrankiu reikėtų ir politikams pasinaudoti, kurie dažniausiai turi labai daug idėjų, kaip didinti biudžeto išlaidas ir mažinti mokesčius, per daug negalvodami, kokias pasekmes turėtų dar didesnis biudžeto deficitas“, – apibendrino N.Mačiulis.
Norint suprasti, prie ko veda perteklinis išlaidavimas ir pinigų, kurių neturi, dalinimas į kairę ir dešinę, jis patarė pažiūrėti į Lenkiją ar Vengriją – jos 10 metų laikotarpiui dabar skolinasi už atitinkamai 7 proc. ir 10 proc. metines palūkanas.
„Perteklinis pasimėgavimas skolintais pinigais šiandien reikštų, kad ateinančiais metais vis didėtų biudžeto išlaidos palūkanoms mokėti ir, atitinkamai, mažėtų galimybės išleisti juos atlyginimams ar kitiems socialiniams prioritetams“, – atkreipia dėmesį N.Mačiulis.
A.Izgorodinas: biudžeto deficitas – 5,9 proc. BVP
Ekonomisto Aleksandro Izgorodino sudarytame biudžeto projekte biudžeto deficite numatytas didžiausias valdžios sektoriaus deficitas – 5,9 proc.
Ekonomistas pasirinko keturias priemones.
Pirma, padidinti gynybos biudžetą iki 3 proc. BVP. „Geopolitiniu ir geografiniu atžvilgiu Lietuva yra arti Rusijos-Ukrainos konflikto. Gynybos išlaidų didinimas ne tik turėtų teigiamos įtakos gynybos lygiui Lietuvoje, bet taip pat pasiųstų svarbią teigiamą žinutę užsienio investuotojams – Lietuva rūpinasi gynybos aspektu, investuoja į gynybos stiprinimą“, – mano ekonomistas.
Tai galėtų padidinti Lietuvos patrauklumą užsienio investuotojų akyse – paprastai sakant, išlaidų gynybai didinimas ilgalaikėje perspektyvoje atsipirks per naujų investicijų pritraukimą ir naujų darbo vietų sukūrimą, mano ekonomistas.
Antra priemonė, kuri didintų išlaidas – papildoma 100 mln. eurų parama gyventojams saulės elektrinių įsirengimui.
„Lietuva tik 30 proc. elektros energijos pasigamina pati, apie 70 proc. elektros importuojame. Valstybės lygmeniu būtina kuo greičiau skatinti elektros gamybos segmentą, pavyzdžiui, per saulės elektrinių vystymą. Šiuo atveju reikia ne tik didesnio finansavimo, bet ir kuo mažiau biurokratijos – kad investicijos į atsinaujinančią energetiką kuo greičiau duotų realų efektą per didėjančią elektros gamybą“, – teigė jis.
A.Izgorodinas pasisako ir už PVM lengvatos restoranams pratęsimą – ne pusmečiui, kaip numatyta dabar, o visiems metams, nes tokias lengvatas taiko nemažai ES valstybių.
„PVM lengvata restoranams nėra kažkoks išskirtinumas ES, labiau priešingai – nemažai ES valstybių skatina restoranų sektorių per lengvatinį PVM tarifą. Turime į tai atsižvelgti“, – mano ekonomistas.
Jo nuomone, problema yra ne PVM lengvatos, o prastas mokesčių surinkimas Lietuvoje. Nepaisant to, kad Lietuva turi mažai PVM lengvatų, atsiliekame nuo daugelio ES valstybių pagal biudžeto pajamų santykį su BVP – tai reiškia, kad turime stiprinti mokesčių surenkamumą, t. y. investuoti į priemones, kurios leistų iš mokesčių tarifų surinkti kuo daugiau pajamų, pvz., kovojant su šešėline ekonomika.
Paskutinis A.Izgorodino pasirinkimas – prilyginti NPD minimaliai algai, nes 2022 m. nepaisant kylančių atlyginimų Lietuvos gyventojų perkamoji galia mažėjo dėl aukštos infliacijos.
„Mano nuomone, infliacija nesitrauks ir 2023 m., ypač pavasarį–vasarį kai Kinija švelnins nulinę COVID politiką ir atsisakys karantinų. Europos laukia dar vienas žaliavų ir energetikos kainų šuolis, kas palaikys infliaciją. Šiuo atveju NPD prilyginimas prie minimalios algos būtų sveikintinas, kadangi tai leistų iš karto padidinti realias gyventojų pajamas“, – įsitikinęs ekonomistas.
A.Bartkus: biudžeto deficitas – 5 proc.
Vilniaus universiteto docentas, ekonomistas Algirdas Bartkus teigia, kad pagal dabartinius valdančiųjų ketinimus, biudžeto išlaidos pajamas viršys 3 mlrd. eurų – 16 proc. išlaidų nebus padengtos pajamomis.
Visgi, pasak jo, dėl didelių deficitų reikia jaudintis tada, kai valdžia yra linkusi labiau išlaidauti nei reikia, nes dideli deficitai ilgainiui priverčia arba didinti, arba įsivesti naujus mokesčius. Tačiau šį kartą, ekonomisto nuomone, – tai ne tas atvejis.
„Ar reikia jaudintis dėl būtent šios Vyriausybės planuojamo deficitinio biudžeto? Atsakymas – nereikia. Apie žmones sprendžiame pagal jų darbus. Visos Lietuvos vyriausybės paskutinius dešimt metų planavo deficitinius biudžetus ir beveik visos ir baigdavo metus su deficitais“, – primena ekonomistas.
Ekspertas analizuoja, kad 2022 metų pirmais devyniais mėnesiais išlaidos siekė 9,85 mlrd. eurų, o gautos pajamos – 11,56 mlrd. eurų. Taigi per devynis pirmus 2022 metų mėnesius, nepaisant patvirtinto deficito, biudžete susiformavo 1,71 mlrd. eurų perteklius.
„Žinoma, dalis nelauktų pajamų prieaugių yra nulemta pernelyg aukštos infliacijos, tačiau tikroji pertekliaus susiformavimo priežastis yra taupymas ne pirmo būtinumo valstybės poreikių sąskaita. Ši vyriausybė savo darbais pademonstravo, kad itin įtemptu ekonomikai metu jie sugeba išlaikyti būtinas išlaidas, o nebūtinų nedaryti, todėl jų planuotas deficitas 2023 metams galbūt bus ir mažesnis“, – mano A.Bartkus.
O ką būtų galima daryti kiek kitaip? A.Bartkus pirmiausia skirtų daugiau lėšų gynybai, tačiau nebūtinai tai turėtų būti 3 proc. nuo BVP.
„Prasidėjus karui Ukrainoje net didelė dalis ginklavimosi skeptikų išankstinį apsiginklavimą pradėjo laikyti vienintele priemone, kuri gali atgrasyti priešą. Jeigu mūsų šalis pralaimėtų karą ir prarastų laisvę, būtų prarasta viskas ką tiek dešimtmečių mes kūrėme, todėl išlaidų gynybai didinimas, šaliai, kuri tiek metų gyrėsi, kad ją apgins kiti, yra būtinas, kad prie tos gynybos ir visko, kas uždirbta ir sukurta, išsaugojimo prisidėtų ir ji pati“, – griežtą poziciją išsakė ekonomistas.
Išlaidų skiltyje VU dėstytojas pažymėjo du dalykus.
„Pirma, nori ar nenori, tačiau tinkamai sukurta automobilių apmokestinimo schema yra būtina. Klimato kaitos problemų yra tiek daug, kad nori ar nenori, tačiau į tai reikia reaguoti“, – mano A.Bartkus.
Antras dalykas – lengvatos. Profesorius savo biudžeto projekte panaikino PVM lengvatą restoranams.
„Maitinimo įstaigoms taikomos PVM lengvatos panaikinimas padidins kainas šiame sektoriuje, tačiau tai bus vienkartinis kainų ūgtelėjimas. Be abejonės, apyvartos mastas maitinimo įstaigose bus mažesnės: pabrangusius dienos pietus vartotojai kompensuos nepirkdami valgyklose kavos arba sausainių. Bet kokių lengvatų, kurios įvestos kaip laikinos, pratęsimas sukuria įspūdį ir lūkestį, kad gavus tam tikrą išlygą vėliau viską galima išsiderėti dar palankesne linkme“, – kritikuoja ekonomistas.
Kita blogybė, pasak jo, yra ta, kad lengvatų pagalba vienas iš sektorių yra išskiriamas iš kitų.
„Kadangi visų ekonomikos sektorių vaidmuo yra svarbus, tai sukuria diskusinį lauką taikyti lengvatas ir kitiems. Jeigu tai ir lieka diskusijomis, tai gerai, tačiau blogai, kai po restoranų sektoriaus lengvatų užsimano maisto prekių rinkos atstovai ir pan.“, – apibendrina ekonomistas.
Pabaigai jis pabrėžė, kad šiuo metu jokiu būdu negalima įvedinėti naujų PVM lengvatų.
Sudarykite savo valstybės biudžeto projektą ir jūs – į specialų polapį „Biudžetas: sprendžiu aš“ pateksite ČIA.
