„Šešėlį išmatuoti nėra taip paprasta, nes, jeigu žinotume, kaip išmatuoti, tai galėtume jį ir surasti“, – konferencijoje apie šešėlinę ekonomiką aiškino kanclerė. Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, šešėlinės ekonomikos dalis yra per 2 mlrd. eurų.
„Tai čia yra dalis, kurią surinkę, galėtume padaryti didžiulį proveržį ekonomikoje“, – sakė M.Dargužaitė. Jos tikinimu, valstybė gali tik pagauti ir bausti nusikaltėlius, o tam, kad šešėlinė ekonomika sumažėtų, turi pasikeisti žmonių požiūris į ją.
„Šešėlyje dalyvauja visi, ir kol nepasikeis visuomenės sąmoningumas, negalėsime pasiekti proveržio“, – ji pridūrė, kad, apklausų duomenimis, mokesčių slėpimą pateisina daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų.
Tai čia yra dalis, kurią surinkę, galėtume padaryti didžiulį proveržį ekonomikoje, – sakė M.Dargužaitė.
„Tikimybė būti pagautiems yra gana didelė užsienyje. Lietuvoje didžioji dalis žmonių sako, kad tikimybė būti pagautiems nemokantiems mokesčių yra labai maža. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų pateisina mokesčių slėpimą, taigi vogimą“, – aiškino M.Dargužaitė.
Pasak M.Dargužaitės, šešėlinėje ekonomikoje dalyvauja visi – verslas, vartotojai, visi žmonės, kurie priima bent dalį darbo užmokesčio vokeliuose.
Įmonės, mokančios atlyginimus vokeliuose, nukenčia ypač kriziniais laikotarpiais, nes, neapskaitytoms pajamoms nepasirodant ataskaitose, joms tampa sunkiau pasiskolinti. Oficialiai tik minimalų darbo užmokestį mokančioms bendrovėms sunkiau susirasti verslo partnerių užsienyje.
„Prarandame ir investuotojus, sudarome sąlygas nesąžiningiems darbdaviams. Dėl to tikrai sumažėja investicijų srautai. Ką praranda vartotojai? Neužtikrinama kokybė, nėra vartotojų apsaugos. Pažangioje ES valstybėje tai tikrai neturėtų būti viena iš problemų“, – aiškino M.Dargužaitė.
Lietuvą pagal susižalojimų darbo vietoje skaičių atrodo labai gerai. Kanclerės teigimu, taip yra todėl, kad susižaloja daug neoficialiai dirbančių žmonių, taigi apie tokius atvejus nėra pranešama.
„Labai toleruojame kultūrą, kai sąžiningų mokesčių mokėtojų pinigai yra perskirstomi nesąžiningiems žmonėms. Pirmiausia didžiausia šešėlio dalis yra nelegalaus darbo. Toliau seka prekių pirkimas nelegaliai. Trečioje vietoje yra kontrabanda, akcizų nemokėjimas. Šešėlyje dalyvauja ne tik smulkiosios, bet ir didžiosios įmonės“, – kalbėjo kanclerė.
Pasak jos, šešėlinė ekonomika labiausiai vyrauja statybų, paslaugų, prekybos sektoriuose. Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas pridūrė, kad didžiausias šešėlis stebimas transporto, apgyvendinimo, maitinimo, statybos sektoriuose.
Vien statybose slepiasi apie 700 mln. eurų
Lengviausia, jo teigimu, „sugeneruoti“ šešėlį yra prekiaujant naudotais automobiliais, taisant automobilius, taip pat statybų sektoriuje.
„Pagal ūkio sritis, tai ten, kur lengviausia „sugeneruoti“ šešėlį, yra prekyba naudotais automobiliais ir jų dalimis, akcizinių prekių platinimas, automobilių remonto veikla. Jeigu kalbėti apie sritį, kur lengviausia „generuoti“ šešėlį pagal pelningumą, neteisėto praturtėjimo galimybes ir siekį išvengti atsakomybės, tai yra išskiriamos kitos sritys – didmeninė ir mažmeninė prekyba, statybų pramonė, automobilių prekyba ir aptarnavimas ir apgyvendinimo bei grožio paslaugos“, – aiškino L.Pernavas.
Vien statybų sektoriuje, policijos duomenimis, šešėlis yra didesnis nei 700 mln. eurų, kai deklaruojamas statybos sektorius sudaro beveik 2 mlrd. eurų.
„Didžioji dalis būsto yra parduodama su daline apdaila. Ką mes matome per savo tyrimus, tai visa apdaila, įrengimas vyksta naudojant verslo liudijimus, ir čia jau veikia grynieji pinigai. Paskaičiavome, kiek per metus pastatoma naujų būstų. Pažiūrėjome, kiek jų parduodama pilnai įrengtų. Pasižiūrėjome, kiek parduodama su daline apdaila, ir gavome tam tikrą skaičių kvadratinių metrų. Paėmėme kainą, kiek kainuoja pilnai įrengta patalpa, ir kiek kainuoja dalinė apdaila. Paėmėme minimalų skirtumą, ir padauginome tuos kvadratinius metrus iš tų pinigų, kurie yra sumokami už statinių įrengimą. Tai ta suma, mūsų skaičiavimais, yra daugiau 700 mln. eurų“, – dėstė L.Pernavas.
Šešėlis turgavietėse, ekspertų teigimu, yra apie 130 proc. – apie 500 mln. eurų. L.Pernavas taip pat pabrėžė, kad turgavietė yra puiki vieta realizuoti pavogtiems daiktams.
„Juodi“ pinigai automobilių prekyboje
L.Pernavo teigimu, prekyboje automobiliais, ekspertų skaičiavimu, šešėlinė ekonomika sudaro mažiausiai 270 mln. eurų.
„Yra tarpininkas, kuris važiuoja į užsienio valstybę, pavyzdžiui, į Vokietiją, nusiperka už grynuosius pinigus automobilį, sudaro originalią sutartį. Jis gabena tą automobilį į Lietuvą, suranda pirkėją, originalią sutartį meta į šiukšlių dėžę, sudaro fiktyvią sutartį. Nuo vieno automobilio tarpininkui tenka mažiausiai 100–200 eurų. Suklastotoje sutartyje sumos yra nurodomos gerokai mažesnės. Žinodami, kiek automobilių Lietuvoje per metus registruojama, padauginę maždaug iš 100–200 eurų, gauname nemažą sumą“, – pasakojo komisaras.
Taip pat nemažai neapskaitytų pinigų yra automobilių prekyboje „nuo tralų“.
„Maždaug 400–600 eurų kainuoja vieno automobilio atvežimas. Dažniausiai jie atiduodami grynais, jie niekur neparodomi. Pati įmonė, kuri yra tralo savininkė, įdeda tik tiek pinigų, kiek reikia padengti tralo sąnaudas. Žinant, kiek automobilių atvežama, padauginame iš 400–600 eurų“, – aiškino L.Pernavas.
Pasiskundė premjerui
Premjeras Saulius Skvernelis pasakojo, kad raštu į jį kreipėsi mažo regiono statybų įmonės vadovas, prašydamas paaiškinti paradoksą.
„Statybų sektorius, mažas rajonas, iš mano įmonės, kur moku daugiau nei du MMA, darbuotojai bėga į konkuruojančią įmonę, kur mokamas minimalus darbo užmokestis“, – apie verslininko skundą konferencijoje pasakojo premjeras.
„Dalis, matyt, sumokama kitais pinigais. Kreipiasi į vieną, kitą instituciją, ir jokios reakcijos. Oficialiai viskas kaip ir gerai, bet realiai nėra gerai“, – pridūrė jis.
Jo manymu, valstybės institucijos turėtų griežčiau kovoti su šešėliu, o kiekvienas gyventojas turėtų suprasti šešėlinės ekonomikos žalą ir jos netoleruoti.
