Pasivaikščiojus Kroatijos sostinės Zagrebo gatvėmis galima pamatyti, kad net žiemą kavinės yra pilnos kapučiną ragaujančių gyventojų, rašo BBC.
Tačiau 2023 m. pradžioje kai kurie gyventojai pastebėjo, kad jų mėgstamas gėrimas įgavo kartoką prieskonį.
Aštrios diskusijos
Vietos žiniasklaidoje nuo metų pradžios gausu skundų dėl padidėjusių kainų, o pagrindinėje Zagrebo aikštėje kalbinti vietiniai tai tik patvirtino.
„Esu sutrikusi. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad kaina mažesnė, bet iš tikrųjų labai brangu, – sako Vina, o jos draugės Monika ir Tonka jai pritaria. – Ką tik sumokėjome šešis eurus už du puodelius kavos ir kolą – buvau šokiruota.“
Kita vietinė gyventoja Živana jaučiasi panašiai.
„Kainos kilti pradėjo birželį, dabar yra dar blogiau. Mes nesame patenkinti vyriausybe ir tuo, kaip ji sprendžia šią situaciją“, – sako Živana.
Diskusijos dėl kainų taip įsiplieskė, kad Kroatijos vyriausybė buvo priversta įsikišti – ji sukvietė prekybininkus į posėdžius, kuriuose perspėjo juos, kad netoleruos nepagrįsto kainų kilimo. Įmonės savo ruožtu pareiškė esančios pasipiktinusios, nes „vyriausybė suteršė jų reputaciją“.
Tačiau valdžios institucijos aiškiai jautė, kad negali leisti, jog euras taptų slapto pasipelnymo sinonimu. Vyriausybė nurodė prekybininkams užtikrinti, kad kainos nebūtų didesnės už buvusias gruodžio 31 d.
Valstybiniai inspektoriai net ėmėsi kovoti su pažeidėjais ir per savaitę iškėlė bylas beveik 200 nepaklusnių prekybininkų.
Žinoma, yra ir tokių, kurie mano, kad ginčas dėl kainų neturi pagrindo. Barmenas Luka, dirbdamas su espreso aparatu bare, esančiame Zagrebo Gėlių aikštėje, sako, kad nėra dėl ko pykti.
„Prieš įvedant eurą mūsų kainos buvo nurodytos eurais, – sako jis. – Dabar žmonės sako, kad pas mus per brangu, nors kainos tokios pat kaip ir prieš Naujuosius metus.“
Kroatijos kelias į euro zoną
Kilus triukšmui dėl kainų kilimo – tikro ar įsivaizduojamo – gana lengva pamiršti, kodėl Kroatija nusprendė prisijungti prie euro zonos. Bet iš tiesų euro įsivedimas buvo viena iš narystės ES 2013 m. sąlygų.
Kitos valstybės narės įrodė, kad įsipareigojimas yra viena, o tikrasis euro įvedimas – visai kas kita. Kroatijos kaimynė Vengrija iš pradžių planavo 2007 m. atsisakyti forinto. Tačiau praėjus 16 metų ji ir toliau tvirtai stovi už euro zonos ribų.
Lenkija, Rumunija, Švedija ir Čekija teoriškai privalo įsivesti eurą. Tačiau nė viena iš jų neplanuoja to padaryti. Panašu, kad tik Bulgarija ketina prisijungti prie bendros valiutos 2024 m.
Todėl Kroatijos ryžtas atitikti euro konvergencijos kriterijus atrodo dar įspūdingesnis. Jis atspindi daugelio veiksnių – infliacijos šalyje, vyriausybės biudžeto deficito, šalies skolos ir bendrojo vidaus produkto santykio bei ilgalaikių palūkanų normų – stabilumą nuo įstojimo į ES.
„Valiutos kurso stabilumas buvo beveik savaime suprantamas dalykas turint omenyje, kad 1994 m. sukūrusi savo nacionalinę valiutą Kroatija susiejo kuną su Vokietijos marke. Vėliau ji buvo susieta su euru“, – rašo BBC.
Kroatijos nacionalinio banko valdytojas Borisas Vujčičius sako, kad visa tai reiškė, jog jo šalis, jos įmonės ir žmonės buvo labai gerai pasirengę bendros valiutos įvedimui.
„Įmonių, vyriausybių ir namų ūkių skolos jau buvo išreikštos eurais arba susietos su eurais. Dabar visos pajamos išreikštos ta pačia valiuta kaip ir skolos. Galima pastebėti, kad Kroatijos atveju krizės poveikis buvo daug mažesnis, nes rinkos jau buvo įsivertinusios tai, kad įstojome į euro zoną“, – nurodė B.Vujčičius.
Dabar Kroatijos verslai tikisi daugiau išlošti iš euro, turint omenyje tai, kad į šalį atvykstantys turistai neturės lankytis įtartinose valiutos keityklose, kad išsikeistų pinigų.
Taip tikimasi, kad Kroatijos turizmo pramonė, kuri sukuria apie penktadalį Kroatijos bendrojo vidaus produkto, gaus postūmį.
Kroatijos nacionalinės turizmo tarybos patarėjas Dubravko Miholikas stebėjo komentarus kelionių tinklalapiuose tose šalyse, iš kurių į Kroatiją atvyksta daugiausia poilsiautojų, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Austrijoje. „Jie sako, kad tai puiku, pagaliau mums nereikės keisti pinigų“, – sako jis.
Ekspertai taip pat prognozuoja, kad Kroatijos eksportuotojams bendra valiuta panaikins paskutinį trinties šaltinį tarpvalstybinėje ES prekyboje.
Jei prognozės teisingos, naudą Kroatija pamatys per ateinančius kelerius metus. Tačiau kol kas šalies gyventojai labiau nerimauja dėl to, kad jiems teks patuštinti kišenę.
Nors kunomis atsiskaityti jie negali, prekybininkai iki metų pabaigos kainas turi nurodyti vietine valiuta, kad įtikintų pirkėjus, jog nors nominalas ir pasikeitė, vertė išlieka ta pati.
