Sukaupia mažiau darbo stažo ir taškų pensijai
Pasak „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjo Sauliaus Jarmalio, dirbantiems savarankiškai reikėtų ypač rūpintis ir taupyti senatvei, kadangi daugeliu atvejų jie užsidirba mažesnę pensiją. Kodėl?
Pasak jo, visi savarankiškai dirbantys gyventojai, deklaruodami pajamas ir mokėdami socialinio draudimo įmokas, taip pat, kaip ir dirbantieji samdomą darbą, įgyja stažą ir taškų. Tai reiškia, kad jie turi teisę gauti senatvės pensiją, tačiau svarbu žinoti – savarankiška veikla užsiimančių gyventojų stažas ir pensijos taškai skaičiuojami ne nuo jų deklaruotų pajamų, o nuo sumokėtų įmokų.
Jų stažas ir pensijos taškai skaičiuojami ne nuo jų deklaruotų pajamų, o nuo sumokėtų įmokų.
„Kai iki šių metų gegužės savarankiškai dirbantieji deklaravo pajamas ir mokėjo įmokas, jų įmokos buvo skaičiuojamos nuo pusės pajamų po leistinų atskaitymų, kurie įprastai yra 30 proc. Paimkime pavyzdį. Žmogus gavo 10 tūkst. eurų pajamų per 2018 metus. Po leistinų atskaitymų jis deklaravo, jog jo draudžiamosios pajamos buvo 7 tūkst. eurų. Socialinio draudimo įmokas žmogus turėjo sumokėti nuo 3500 eurų.
Metų stažas įgyjamas, kai per metus sumokama įmokų ne mažiau nei nuo 12 minimalios mėnesinės algos (MMA). Pernai MMA siekė 400 eurų. Tad norint įgyti metų stažą reikėjo sumokėti įmokų nuo 4800 eurų. Pagal minėtą pavyzdį savarankiškai dirbantis gyventojas įmokų sumokėjo nuo mažesnės sumos, o tai reiškia, kad neįgijo pilnų metų stažo, o tik apytikriai 0,8.
Tas pats ir su taškais. Vienas pensijos taškas skiriamas, jeigu sumokama įmokų nuo 12 vidutinių darbo užmokesčių. Akivaizdu, kad minėtu atveju žmogus įgijo kiek mažiau nei pusę taško per metus.
Na, o toliau galioja tokios pat sąlygos senatvės pensijai gauti, kaip ir visiems dirbantiesiems – ji skiriama, jeigu sukaupta ne mažiau kaip 15 metų stažo, o pensijos dydis priklauso nuo per gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų“, – aiškino S.Jarmalis.
Tai reiškia, o ir „Sodros“ statistika tai rodo, kad būtent savarankiškai dirbantieji yra didžiausia rizikos grupė, kuri sukaupia mažiau stažo senatvės pensijai ir dėl santykinai mažesnių socialinio draudimo įmokų jų pensija gali būti mažesnė nei dirbančių samdomą darbą.
Kaip dirbančius savarankiškai paveiks nauja tvarka
Pašnekovo teigimu, pensijos kaupimas antroje pakopoje dirbantiems savarankiškai iš esmės nesiskiria nuo dirbančiųjų samdomą darbą. Jeigu jie dalyvavo kaupime anksčiau ir deklaravo bei sumokėjo įmokas iki šių metų gegužės už 2018 metus, jiems taikomas dar praėjusių metų pensijų kaupimo modelis 2+2+2 arba 2+0+0. Šiuo atveju lėšos iš „Sodros“ dar paskutinį kartą pervedamos į pensijų kaupimo fondus.
Nauja kaupimo tvarka jiems bus taikoma, kai kitais metais jie deklaruos pajamas už 2019 metus.
Savarankiškai bet kuria forma dirbantys gyventojai, kurie kaupime iki šiol nedalyvavo, taip pat yra įtraukiami į kaupimą, jeigu jie sausio 2 d. buvo jaunesni nei 40 metų ir turėjo tą dieną galiojantį verslo liudijimą, individualios veiklos pažymėjimą, mažąją bendriją, individualią įmonę ar užsiėmė kitokia savarankiška veikla. Atsisakyti kaupimo jie gali iki birželio 30 d.
„Į antrąją pensijų pakopą įmokos mokamos kaip procentai nuo draudžiamųjų pajamų. Vadinasi, savarankiškai dirbantis ir kaupti norintis žmogus mokės arba 1,8 proc., arba 3 proc. nuo savo draudžiamųjų pajamų“, – teigė „Sodros“ atstovas.
Svarbus patarimas dirbantiems savarankiškai
Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus taip pat patvirtino, kad dirbantiems savarankiškai galioja tokia pati kaupimo pensijai antroje pakopoje tvarka kaip ir dirbantiems pagal darbo sutartį. Skirtumas yra tas, kad dirbantieji savarankiškai turi apskaičiuoti ir mokėti kaupimo įmokas taip pat savarankiškai, bet jiems tai yra įprasta praktika.
Kalbant plačiau, yra ne viena savarankiškos veiklos forma, pavyzdžiui, verslo liudijimai, individuali veikla ir pan. Nors kaip apskaičiuojamos draudžiamosios pajamos ir įmokos „Sodrai“, priklauso nuo veiklos formos, bendruoju atveju, uždirbę tas pačias pajamas, savarankiškai dirbantieji vis tik sumoka mažiau įmokų „Sodrai“ nei dirbantieji pagal darbo sutartį. Gali atrodyti, kad tokiu būdu tarsi paremiamas savarankiškas, nedidelis verslas, tačiau dėl mažų įmokų vėliau gaunama ir maža pensija senatvėje.
„Pavyzdžiui, dirbant pagal verslo liudijimą „Sodrai“ mokama nuo minimalios mėnesinės algos. Tačiau senatvės pensija taip pat priklauso nuo sumokėtų mokesčių „Sodrai“. Todėl visiems, kurie dirba savarankiškai, labai linkėčiau pasirūpinti savo pajamomis senatvėje ir, jei tik yra galimybės, netgi kaupti daugiau nei mokant įstatymo nustatytas minimalias antrosios pakopos kaupimo įmokas, tai yra savanoriškai sumą padidinti“, – teigė pašnekovas.
Kodėl geriau rinktis antrą nei trečią pakopą
Pasak G.Šimkaus, kaupimas pensijai antroje pakopoje yra būdas užsitikrinti pajamas senatvėje, šiam tikslui atidedant dalį dabartinių pajamų. Tačiau paklaustas, ar siūlytų šiems žmonėms kaupti pensijai trečioje pakopoje, pašnekovas pažymėjo, kad, jo nuomone, trečioji pakopa, nors ir lankstesnė, bet kur kas brangesnė sistema ir labiau tinkama kaip papildomas kaupimas, bet ne alternatyva kaupimui senatvėje antroje pakopoje.
„Visgi siūlyčiau naudotis specialiai senatvės pensijos kaupimui sukurtu mechanizmu ir kaupti didesnes įmokas antroje pakopoje, kuri remiama valstybės, užuot perėjus į savarankišką kaupimą trečioje pakopoje. Antros pakopos pensijų fondai orientuoti būtent į kaupimą senatvės pensijai, yra griežtai reglamentuoti, jiems taikoma valstybės parama, žemi atskaitymo iš turto mokesčiai, taikomi gyvenimo ciklo fondai, parenkamas tinkamas, tikslą atitinkantis rizikingumo lygis“, – patarė finansų ekspertas.