Daugmaž 3 iš 4-ių trečios pensijų pakopos klientų iki 50 m. amžiaus investuoja per konservatyviai, tokia pati dalis vyresnių nei 58 m. – pernelyg rizikingai, rodo „Luminor“ banko duomenys.
„Matome, kad tik 50–58 m. amžiaus grupėje gyventojai renkasi jų amžiaus grupei tinkamus vidutinės rizikos trečios pakopos fondus. Kitose amžiaus grupėse gyventojai arba prisiima pernelyg didelę riziką atsižvelgiant į laikotarpį likusį iki pensijos, arba renkasi kaupti pernelyg konservatyviai. Tai reiškia, kad išėję į pensiją šie žmonės rizikuoja nusivilti galutiniu savo investicijų rezultatu“, – sako Loreta Načajienė, „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.
Nuo ko priklauso pensijų fondo rizikingumas
Ekspertė aiškina, kad įprastai trečios pakopos pensijų fondai pagal rizikingumą būna trijų rūšių. Pirma rūšis – konservatyvūs arba mažiau rizikingi pensijų fondai, kurie investuoja į obligacijas ir kitas mažiau rizikingas finansines priemones. Šių fondų pagrindinis siekis – išsaugoti jau sukaupto turto vertę.
„Investuodami konservatyviuose pensijų fonduose įprastai didelio prieaugio negausite, kita vertus, rizika prarasti dalį investuotų lėšų vertės bus mažiausia. Dėl to šiuos fondus patariama rinktis tiems žmonėms, kuriems iki pensinio amžiaus liko nebedaug laiko“, – sako L.Načajienė.
Kita pensijų kaupimo fondų rūšis investuoja į akcijas ar akcijų investicinius fondus. Tokie pensijų fondai pasižymi didžiausia rizika, bet tuo pačiu turi potencialo sugeneruoti didžiausią grąžą.
„Šių fondų vertė labiausiai svyruoja, tačiau kadangi pasaulio ekonomika, nepaisant trumpalaikių nuosmukių, nuolat auga, tad ir fondų vertė – o su ja ir sukauptos pensijos dydis – ilguoju laikotarpiu įprastai atsistato ir kyla toliau. Dėl to šiuos fondus patariama rinktis jauniems žmonėms, kuriems iki pensijos liko dar daug laiko ir jie gali prisiimti laikinų nuosmukių riziką vardan galimos didesnės grąžos“, – pasakoja L.Načajienė.
Taip pat yra ir mišrūs fondai, kurie investuoja dalį lėšų į akcijas, o dalį – į obligacijas. Tad jie yra mažiau rizikingi už akcijų fondus, bet labiau rizikingi už obligacijų fondus.
„Mišrūs fondai įprastai yra rekomenduojami vidutinio amžiaus žmonėms, kurie dar gali prisiimti šiek tiek rizikos, bet tuo pačiu jau nori, kad dalis jų pensijos būtų investuojamos ne taip rizikingai“, – sako ekspertė.
Kodėl svarbu teisingai pasirinkti fondą
Labiausiai tikėtina, kad jūsų investavimo lūkesčiai bus patenkinti, jeigu pasirinksite kaupti pagal amžių tinkamame trečios pakopos pensijų fonde, teigia L.Načajienė.
„Jeigu jums iki pensinio amžiaus liko nedaug metų, tačiau jūsų investicijos yra didelės rizikos fonde, gali nutikti taip, kad kai reikės atsiimti sukauptas lėšas, rinka gali būti nepageidaujamai nusmukusi ir investavimo rezultatai tuo metu nebus patenkinami“, – sako L.Načajienė.
Tačiau ji pabrėžia, kad per maža rizika, taip pat gali būti rizika. Per konservatyviai investuojantys jauni žmonės rizikuoja neišnaudoti pilno investicijų potencialo, tad didėja tikimybė, kad investuotos lėšos nebus apsaugotos nuo infliacijos ir nebus pasiekti lūkesčiai oriai pensijai.
Kaip pasirinkti ir kada keisti fondą
L. Načajienė teigia, kad asmenims iki 50 m. amžiaus, trečioje pensijų kaupimo pakopoje rekomenduojama rinktis fondus, kurie investuoja į labiau rizikingas finansines priemones (pavyzdžiui, įmonių akcijas, alternatyvius investicinius fondus). Amžiaus grupėje nuo 50 m. iki 58 m. rekomenduojama rinktis mišrius fondus, o vyresniems nei 58 m. siūloma orientuotis į mažiau rizikingus pensijų fondus, kurie investuoja į vyriausybių ir įmonių obligacijas, obligacijų investicinius fondus, indėlius ar kitas pinigų rinkos priemones.
„Siekdami, kad investuojantiems būtų lengviau priimti sprendimą dėl tinkamiausio fondo, neseniai pakeitėme fondų pavadinimus. Nuo šiol kiekvieno mūsų pensijų fondo pavadinime investuojantieji gali matyti metus, kurie nurodo, kokio amžiaus žmonėms rekomenduojama rinktis šį pensijų fondą, norint išnaudoti visas suteikiamas galimybes ir sukaupti kuo didesnę sumą“, – komentuoja L.Načajienė.
Ekspertė primena, kad trečios pakopos pensijų fondus toje pačioje bendrovėje jų dalyviai gali bet kada pakeisti, tik vertėtų pasitikslinti, ar yra taikomas pensijų fondo keitimo mokestis. Be to, lėšas galima investuoti ne viename, o keliuose skirtinguose fonduose.
„Yra žmonių, kurie investuoja lėšas senatvei keliuose fonduose. Tokiais atvejais dalis jų renkasi diversifikuoti savo investicijas, pavyzdžiui, dalį jų nukreipti į konservatyvų, o dalį – į labiau rizikingą pensijų fondą. Tokie žmonės, atsižvelgdami į savo finansines galimybes, stengiasi išnaudoti visų rūšių fondų teikiamus privalumus“, – sako L.Načajienė.
