„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

2016-ųjų prognozės: kada gyvensime taip gerai kaip vokiečiai?

15min pateikia svarbiausių 2016 metų įvykių apžvalgą įvairiose srityse – nuo politikos ar ekonomikos iki sporto, pramogų ar mados. Apie Baltijos valstybes neretai kalbama kaip apie pavyzdines Europos ekonomikas, tačiau ypač lietuviai ir latviai vis dar gyvena prasčiau už daugelį europiečių. Kada gyvensime geriau? Į 15min klausimus atsakė Stokholmo aukštosios ekonomikos mokyklos Rygoje Ekonomikos fakulteto vadovas Mortenas Hansenas.

– Ar Baltijos valstybėse egzistuoja vidurinioji klasė? Jei taip, tai kokia ji?

– Aš atvykstu į Vilnių. Ir iki centro atvažiuoti užtrunka, nes mieste labai daug automobilių.

Kai aš atvažiavau į Baltijos valstybes maždaug 1993 metais, mačiau daug „Lada“ automobilių. Kiek jų yra likę dabar? Beveik nulis. Aplinkui yra daug gražių automobilių, pastatų, kurie buvo pastatyti visai neseniai.

Daug lietuvių vyksta atostogauti. Tai yra tai, ką aš vadinu viduriniąja klase. Nereikia „Bentley“ automobilio, nereikia vykti atostogų į Dubajų – tai jau būtų aukštesnė nei vidurinioji klasė. Lietuvoje vidurinioji klasė yra gana didelė.

– Bet ar žmonės tikrai gali įpirkti automobilius, butus? Juk juos gyventojai perka už paskolas, ne santaupas. 

– Gyvenime daug dalykų galime nusipirkti nesiskolindami. Bet skolintis automobiliui, butui yra visiškai normalu. Čia nėra nieko blogo, kol tikimasi, kad ateityje užteks pajamų šioms paskoloms padengti. Jauni žmonės visada skųsis, kad turi skolintis. Bet aš dėl to nesirūpinčiau. Prieš krizę kai kurie žmonės skolinosi per daug. Tą daryti jiems leido bankai, be to, jie tikėjosi, kad ateityje uždirbs daug daugiau. Bet nematau didelių problemų dabar. Normalu skolintis dideliems pirkiniams.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Stokholmo aukštosios ekonomikos mokyklos Rygoje Ekonomikos fakulteto vadovas Mortenas Hansenas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Stokholmo aukštosios ekonomikos mokyklos Rygoje Ekonomikos fakulteto vadovas Mortenas Hansenas

– Jūs sakėte, kad pasiekti vokiečių pragyvenimo lygį mums reikia dar maždaug 20 metų. Bet jūs, panašu, vis tiek pozityviai vertinate gyvenimo standartus čia?

– Aišku, kad jie galėtų būti geresni. Bet reikia visada būti atsargiam, renkantis tikslą. Danijoje, pavyzdžiui, galėtume sakyti, kad norėtume būti tokie turtingi, kaip norvegai, nes jie yra turtingesni už danus. Bet tai nėra labai svarbu. Galima klausti, kodėl vokiečiai nepersikelia į Šveicariją, kuri yra turtingesnė už Vokietiją.

Taigi galime kelti klausimą apie tai, kas yra tas aukštas gyvenimo lygis. Jis Vokietijoje, aišku, yra aukštesnis nei Lietuvoje. Lietuva nėra vargingai gyvenanti šalis. Ji galbūt tokia Europos Sąjungos kontekste. Bet, kalbant apie visą Europą, matyti, kad Lietuva yra kažkur per vidurį. Daug valstybių yra turtingesnės – Vokietija, Skandinavijos šalys, Didžioji Britanija. Bet daug šalių gyvena prasčiau – Latvija, Moldova, Ukraina.

Čia yra klausimas „kur žolė žalesnė“. Taip, ji žalesnė Vokietijoje. Kai kuriems tai yra svarbu, jie emigruoja. Bet nemažai žmonių grįžta.

Čia yra klausimas „kur žolė žalesnė“. Taip, ji žalesnė Vokietijoje. Kai kuriems tai yra svarbu, jie emigruoja. Bet nemažai žmonių grįžta.

Prieš 25 metus žiūrėjau į Airiją. Tuo metu ji buvo skurdi valstybė. Skurdžiausia tarp visų 15 Europos Sąjungos šalių. Ji gyveno taip, kaip dabar Lietuva ir Latvija, daug žmonių emigravo dėl darbų, geresnių atlyginimų. Bet, Airijai pasiekus tam tikrą pajamų lygį, žmonės pradėjo grįžti namo. Taip pat ten suvažiavo lietuviai ir latviai.

Ar tai gali nutikti ir čia? Manau, kad taip. Galiu įsivaizduoti nelaimingus lietuvius Londone, nes ten yra labai brangu. Be to, aš pavyzdžiui, nenorėčiau gyventi mieste su kitais 10 mln. gyventojų.

VISAS 2016-ųjų PROGNOZES RASITE ČIA

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų