Verslininkų dienas lengvina ir daugybė svetainių, iniciatyvų, kurios sukuriamos panaudojus atvirus įvairių institucijų duomenis. O gal jūs turite dar inovatyvesnę idėją, kaip juos panaudoti? Mėginkite – ekspertų teigimu, tai – ištisi lobynai, kurie gali būti panaudoti taip, kaip informacijos teikėjui nė į galvą nebūtų atėję.
Jei svetainė ar projektas išgyvena metus – jis gali tapti verslu
Asociacijos „Infobalt“ valdybos narys bei bendrovės „Lexnet“ („Infolex“) vadovas ir informacinių sistemų ekspertas Tauras Pėstininkas vardija daugybę verslui naudingų portalų, kurie gimė panaudojus atvirus duomenis – tai rekvizitai.lt, kontraktai.eu, kurgyvenu.lt.
Pašnekovas sako, jog informacijos šaltiniams galioja atvirkščias principas, nei daugumai kitų vertybių – kuo labiau ja daliniesi, tuo daugiau naudos sukuriama.
„Jei paimsime iš žemės gelmių kokį nors gamtos išteklių, pavyzdžiui, naftą, jos kiekis sumažės. Tačiau kai valstybė nusprendžia pasidalinti informacijos ištekliais, tuomet jų teikiama nauda dauginasi daug kartų“, – sakė pašnekovas.
Turime daug jaunų žmonių, gebančių programuoti, sujungti įvairias sistemas, iš atvirų duomenų galima sukurti tai, ko niekas nesitikėjo.
Ypač šiandien, kai turime daug jaunų žmonių, gebančių programuoti, sujungti įvairias sistemas, iš atvirų duomenų galima sukurti tai, ko niekas nesitikėjo.
„Galbūt nedidelei savivaldybei užtektų pajėgumų tik priklijuoti autobusų tvarkaraštį prie kiekvienos stotelės. Tačiau privačių iniciatyvų dėka – žiūrėk, tie tvarkaraščiai jau atsiranda kiekvieno keleivio telefone“, – sakė T. Pėstininkas.
Jo teigimu, jei tokio tipo svetainės ar programėlės išgyvena kelerius metus, akivaizdu, jog jos gali save išlaikyti, o kartu ir teikia daugeliui vartotojų reikalingą paslaugą.
Raktas į paprastą įstatymų projektų naudojimą – vis dar neatrastas
„Rekvizitai.lt – tikras atvirų duomenų projektas. Jau gana senas, beje. Bet kokios bendrovės ieškodami google.com paieškoje tikrai tarp paieškos rezultatų matysite šį puslapį. Kontraktai.eu – skirtas tiems, kas dirba su viešaisiais pirkimais. Nors Viešųjų pirkimų tarnyba tą informaciją taip pat viešina, jie šią informaciją kažkaip integruoja ir pateikia informaciją apie visus įvykusius viešuosius pirkimus– projektas tvirtai stovi ant kojų“,– kalbėjo Tauras Pėstininkas.
Kurgyvenu.lt – projektas įdomus tuo, jog panaudojama policijos statistika. Ar kas nors galėjo pagalvoti, jog kažkada policijos skelbiamos žinutės bus tokios aktualios nekilnojamo turto plėtotojams? Dauguma jų tikrai užsuka į šį portalą, nes jis atskleidžia, kiek saugus yra vienas ar kitas gyvenamasis rajonas.
Ar kas nors galėjo pagalvoti, jog kažkada policijos skelbiamos žinutės bus tokios aktualios nekilnojamo turto plėtotojams?
„Mano žiniomis, kurgyvenu.lt yra privati iniciatyva, sujungusi duomenis iš įvairių šaltinių. Ir jie puikiai išlaiko save!“ – žavėjosi projektu pašnekovas.
T. Pėstininkas užsiminė, jog koks nors interneto technologijas puikiai išmanantis žmogus galėtų pagelbėti paprasčiau pateikti, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Seimo duomenis. Įsivaizduokite, jog galite matyti įstatymų projektus, kurie jums rūpi (kažką keičia jūsų verslo ar turimo turto srityje) ir visuomet gauti pranešimą, kai tik įstatymo projekte kas nors koreguojama, kai keičiasi jo statusas. Būtų naudinga? Tikrai taip!
Tačiau kol kas Seimas daugiau dėmesio skiria priimtų įstatymų viešinimui, ir jie pateikiami „skaitomu“ formatu, t. y., negali jų apdoroti, pasiryškinti aktualių įstatymo punktų ir panašiai.
„Reikia, kad valstybėje įstatymų projektai taptų lengvai stebimi. Tačiau jie stengiasi ir juda į gerąją pusę“, – pastebėjo T. Pėstininkas.
Reikia, kad valstybėje įstatymų projektai taptų lengvai stebimi. Tačiau jie stengiasi ir juda į gerąją pusę.
Vis tik viena papildoma svetainė jau išdygo (ji taip pat remiasi Seimo pateikiamais duomenimis) – manoseimas.lt galite pasitikrinti, kaip balsavo vienas ar kitas Seimo narys jums aktualiais klausimais. Tai gali padėti apsispręsti, ar jis liks jūsų favoritu ateinančiuose rinkimuose.
Vilniaus savivaldybėje – informacijos kasyklos
Pašnekovo nuomone, valstybės institucijos galėtų atskleisti dar daugiau informacijos – tai tikrai pastūmėtų verslą ją panaudoti savo reikmėms.
Kol kas jis stebi Vilniaus miesto savivaldybės bandymus „žaisti“ su įvairia informacija: ji organizuoja vadinamuos „hackatronus“ – renginius, kurių metu IT specialistai mėgina per trumpą laiką sukurti naują projektą, panaudodami savivaldybės turimus duomenis. Tokių renginių metu gimsta iki 10 visiškai naujų verslų – projektų.
Galbūt dalis šių projektų numirs vos gimę, tačiau didelė tikimybė, jog keli bus išplėtoti taip pat, kaip ir aukščiau minėti pavyzdžiai.
„Tai, kas Vilniaus miesto savivaldybėje vyko per paskutiniuosius metus – tikrai džiugina. Jie atvėrė įvairius su viešojo transporto maršrutais ir stotelėmis susijusius duomenis, reklamos leidimų informaciją, triukšmo kartografinius duomenis, darželių užimtumo duomenis, šviesoforų daviklių parodymus – žinote, manau, čia ištisos kasyklos, iš kurių galima padaryti naują produktą. Šiai savivaldybei pavyko pritraukti techniškai kvalifikuotą ir labai iniciatyvų žmogų šiam darbui“,– sakė T. Pėstininkas.
El. paslaugoms reikia kritinės vartotojų masės
Pašnekovo teigimu, verslas visuomet žvelgia, kaip pasielgti racionaliau, sutaupyti laiko ir lėšų. Todėl verslininkai aktyviai naudojasi elektroninėmis paslaugomis, tačiau visuomet įvertina gaunamą vertę – išskirtiniais atvejais gali būti, jog pasinaudoti senuoju būdu (t. y. fiziškai eiti į instituciją) jiems tiesiog paprasčiau.
„Verslas vienas pirmųjų pradėjo naudoti ir elektroninę bankininkystę, ir elektroninį parašą, o dabar dar atkeliauja ir elektroninės sąskaitos. Tačiau čia reikia kritinės masės – neretai paslauga tampa racionalu naudotis, kai tų naudotojų yra gana daug. Pagalvokite apie elektronines sąskaitas – užtenka, kad viena pusė jomis nesinaudotų, ir transakcija neįvyks“, – apie iššūkius žengiant į elektroninių paslaugų erdvę dėstė T. Pėstininkas.
Verslas vienas pirmųjų pradėjo naudoti ir elektroninę bankininkystę, ir elektroninį parašą, o dabar dar atkeliauja ir elektroninės sąskaitos.
Kartais valstybė tik ką po naujovės įvedimo paskatina verslininkus ir gyventojus ja naudotis. T. Pėstininkas prisimena, jog dar prieš kelerius metus dokumentų pateikimas teismui elektroniniu būdu kainuodavo mažiau, nei popierinių dokumentų pateikimas.
Šiandien, svarsto T. Pėstininkas, kaina galėtų būti lygi – visi, kas turi galimybę, teikia dokumentus internetu. Tai racionalu ir paprasta.
Baigdamas pokalbį T. Pėstininkas pabrėžė, jog didžiausią naudą verslui sukursime, jei egzistuos šie trys veiksniai: valstybė atvers kuo daugiau duomenų, šie duomenys bus kokybiški ir teisingi ir jais naudosis kritinė masė verslo ir visuomenės atstovų.
Atvirų duomenų daugės
Viešajame sektoriuje tvarkomi dideli informacijos kiekiai, sukaupiama daugybė įvairių duomenų. Valstybės tikslas – atverti šios duomenis, kad gyventojai ir verslas galėtų naudoti juos tiek savo reikmėms, tiek naujiems elektroniniams produktams ir paslaugoms kurti. Statistikos duomenimis, iš viešojo sektoriaus gaunamą informaciją savo komercinei veiklai yra naudojusios daugiau kaip pusė Lietuvos įmonių.
Šiuo metu įvairių Lietuvos valstybės institucijų atviri duomenys kaupiami portale http://opendata.gov.lt. Panaudojant Europos Sąjungos fondų investicijas jo pagrindu planuojama sukurti bendrą portalą, kuriame bus aiškiai ir patogiai pateikiama informacija apie įvairių institucijų atvirus duomenis.