Kai skola yra didelė – tokia, kad jos nepavyktų grąžinti net ir atėmus iš žmogaus ar valstybės visas pajamas, ji tampa ne tik skolininko, bet ir skolintojo problema.
Būtent todėl Vokietija kantriai sėda prie derybų stalo su, įvairių Europos pareigūnų teigimu, nerimtai ir vaikiškai nusiteikusia Graikija.
Akivaizdu, kad Graikija savo skolų sugrąžinti nesugebės, todėl reikia ieškoti instrumentų, kaip sušvelninti padarinius, kurie, pasak Prancūzijos finansų ministro Pierre'o Moscovici, gali būti katastrofiški.
Istorija moko, kad išsisukti iš padėties yra du pagrindiniai būdai – nuvertinti skolą per infliaciją ir ekonomikos augimą, arba bankrutuoti. Akivaizdu, kad valstybės su didelėmis skolomis turės anksčiau ar vėliau pasirinkti vieną iš šių kelių.
Japonijos skola gali tapti nekontroliuojama
Balandį Japonijos skola siekė 226 proc. BVP. Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija įspėjo, kad, vyriausybei nesiėmus rimtų struktūrinių reformų, per 30 metų skola gali išaugti iki 400 proc.
Organizacijos generalinis sekretorius Angelis Gurria sakė, kad vien tik monetarinio stimulo ir stipresnio ekonomikos augimo neužteks Japonijai iš duobės ištraukti, kurioje pastaroji tupi jau du dešimtmečius.
„Japonijos ateitis priklauso nuo to, kaip bus užtikrintas ilgalaikis fiskalinis tvarumas. Biudžeto deficitui siekiant 8 proc. BVP, skolos lygis užprogramuotas augti ir toliau“, – sakė jis.
Japonijos skola yra didžiausia išsivysčiusių valstybių pasaulyje. OECD informacija:
Prieš metus didžiausiu Japonijos skolintoju tapo šalies centrinis bankas – iš jo Japonija yra pasiskolinusi apie 20 proc. visų pinigų. Antras pagal dydį skolintojas yra draudikai, apie 13 proc. skolos pasidalija vietos bankai, daugiau nei 8 proc. yra paskolinę užsienio subjektai.
Kita įspūdingą skolų kuprą užsiauginusi valstybė yra Jungtinės Amerikos Valstijos – JAV yra skolinga beveik 18 trln. dolerių, skola sudaro daugiau nei 100 proc. bendrojo vidaus produkto.