Po Naujųjų šalyje vėl brangs elektra, dujos, šildymas ir visos prekės ir paslaugos, į kurių kainą įskaičiuotos energijos išlaidos. Parduotuvių lentynose maisto produktai šiemet neatpigo tiek, kiek sumažėjo gyventojų pajamos ar gamybos sąnaudos. Kaip sako ekspertai, dabar atsirandančio nors ir menko brangimo kaltininkės – pasaulinės tendencijos, kurios kitąmet tik ryškės.
Prieš pusmetį pradėjusią brangti naftą jau atspindi didesnės gamtinių dujų kainos, o tai artimiausiu metu lems didesnes šalies gyventojų ir verslo išlaidas. Ši tendencija buvo žinoma jau prieš pusmetį, tad prekių ir paslaugų pardavėjai tokiai energijos kainų bangai ruošėsi siekdami daug nemažinti savo kainų arba jas vos matomai pakelti.
Prieš pusmetį pradėjusią brangti naftą jau atspindi didesnės gamtinių dujų kainos, o tai artimiausiu metu lems didesnes šalies gyventojų ir verslo išlaidas.
Kaip neseniai rašė LŽ, maisto produktai neskuba pigti, nors kritusios supirkimo kainos leistų atpiginti tiek duonos, tiek mėsos gaminius. Pieno produktų brangimą jų gamintojai aiškina tuo, kad padidino žaliavinio pieno supirkimo kainą, mat jie ūkininkams jau gali mokėti daugiau sėkmingai prekiaudami tarptautinėse rinkose. Tai neva lėmė didesnes gamybos sąnaudas bei kainų pokyčius galutiniam vartotojui. Tokias tendencijas žada ir kiti eksportuotojai.
Ekonomikos ekspertai pastebi, kad į eksportą persiorientavę šalies gamintojai nusisuka nuo vidaus rinkos – jie be skrupulų savo produkciją šalies gyventojams parduoda tokiomis pat kainomis, kaip ir atsigaunančių eksporto rinkų vartotojams. Bet su pastaraisiais Lietuvos vartotojai savo perkamąja galia konkuruoti nepajėgūs, todėl yra pasmerkti skursti.
Įskaičiuotos ateities pajamos
Ekonomistė Aušra Maldeikienė LŽ sakė esanti įsitikinusi, kad dabartinė Lietuvos ekonomika orientuota ne į krašto žmones, o į užsienio rinkas. „Gyventojų pajamos toliau mažėja ir nors yra sakoma, kad kainos išlieka stabilios, tačiau smunkant žmonių perkamajai galiai jos tampa jiems neįkandamos. Tuo tarpu šalies valdžia savo sprendimais karpyti išlaidas ir mažinti socialines išmokas duoda signalus, kad gyventojų pajamos nedidės, o toliau tik mažės. Žmonėms duodama suprasti, kad reikia pakentėti, o verslui siunčiama žinia – nesiorientuokite į vidaus rinką, eksportuokite. Normalūs gamintojai ir nesiorientuoja į vidaus pirkėjus, nes jų nėra“, – konstatavo pašnekovė.
Pasak jos, sėkmingas eksportas dar nereiškia, kad jo naudą pajus įmonių darbuotojai gaudami didesnius atlyginimus – mat verslas visuomet turi ateities lūkesčių, kurie susiję su pelno gavimu.
„Ekonominė logika sako, kaip elgtis: juk nuo sausio 1 dienos dėl brangsiančios energijos didės verslo sąnaudos ir yra tikimybė, kad mažės pardavimas, tad didinti kainas neretai pradedama šiek tiek iš anksto“, – teigė ekonomistė.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas LŽ sakė, kad nors atlyginimai mažėjo labiau nei pigo prekės ir paslaugos, kasdieninės prekės išlaiko didesnę kainą dėl vienintelės priežasties – jų paklausa niekada smarkiai nesumažės, pvz., maistas, kurį žmonės visada pirks, kad ir kiek kristų jų pajamų lygis.
Neišvengiamai brangsta energija, kurios kaina, kaip sudedamoji dalis, turės įtakos ir antrinį efektą – brangins kitas prekes ir paslaugas. Tačiau kainų lygio didėjimui tai turės įtakos vos 1–2 proc. per metus, sakė V.Tauraitė.
„Natūralu, kad padidėjus paklausai kaina didėja. Taip dabar atsitiko su vaistais. Ir nors siūloma, kad galbūt reikėtų valstybei įsikišti ir vaistų kainas reguliuoti, dėl to būtų tik blogiau. Jeigu valstybė įsikištų ir imtų dirbtinai mažinti vaistų kainas, tai neliktų kuo gydytis, nes gamintojams būtų nenaudinga gaminti vaistus ir jie jų netiektų. Tada gal tektų sugrįžti vos ne prie vaistų normavimo kiekvienam gyventojui, pvz., leisti vienam žmogui įsigyti reikiamų veistų tik dvi pakuotes ir ne daugiau“, – svarstė pašnekovas.
Pasak jo, nors valstybinis kainų reguliavimas padeda rinkai išlikti stabilesnei, tačiau kai kuriais atvejais ją iškreipia.
Labiau pigs, nei brangs
Pasak SEB banko vyriausiosios analitikės Vilijos Tauraitės, nors Lietuvoje dar nejaučiame tokio ekonomikos atsigavimo kaip Vakarų šalyse, tačiau jose padidėjęs energetikos išteklių poreikis diktuoja pasaulines tendencijas, nuo kurių esame priklausomi.
„Neišvengiamai brangsta energija, kurios kaina, kaip sudedamoji dalis, turės įtakos ir antrinį efektą – brangins kitas prekes ir paslaugas. Tačiau kainų lygio didėjimui tai turės įtakos vos 1–2 proc. per metus“, – sakė V.Tauraitė.
Pasak jos, esant dideliam vidaus paklausos nuosmukiui, kainos šalyje turėtų toliau mažėti ir reikštis defliacijos procesas. „Brangstantys farmacijos gaminiai vidutiniame vartotojo krepšelyje sudaro vos 3,7 proc. išlaidų. Tai yra gana maža dalis. Ir nors vaistai pabrango apie 10 proc., dėl to vidutinis lietuvio prekių krepšelis pabrangsta vos 0,4 procento. Atskirų prekių pokyčiai smarkiai nenulemia prekių krepšelio kainos, todėl šiuo metu vis dar išlieka prekių ir paslaugų pigimo tendencija“, – teigė analitikė.
