Kainos Lietuvoje praėjusiais metais augo 3,7 proc., šiemet jos didės 2,6 proc., o kitąmet brangimas sulėtės iki 2,2 proc., detalizavo šalies ūkio apžvalgą žurnalistams ketvirtadienį pristatę Lietuvos banko analitikai.
Bendras vartotojų krepšelis yra apie 35 proc. pigesnis nei Europos Sąjungoje. Maistas Lietuvoje yra 20 proc. pigesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, – ramina G.Šimkus.
Maisto kainos šiemet didėja lėčiau, tačiau degalų kainos sparčiai kyla – net dyzelino kainos jau svyruoja apie 1,3 euro.
Statistika rodo, kad Lietuvoje infliacija sausio–rugpjūčio mėnesiais yra didesnė nei Europos Sąjungos vidurkis – atitinkamai 2,6 proc. ir 1,8 proc.
Degalai ir tepalai Lietuvoje brangsta panašiai, kaip ir Europoje – atitinkamai 7,7 proc. ir 7,5 proc.
Maisto kainos Lietuvoje taip pat kyla greičiau nei ES – nuo sausio iki rugpjūčio kainos pakilo 2,4 proc., palyginti su 2,1 proc. ES vidurkiu.
Lietuva iš ES taip pat išsiskiria paslaugų kainų augimu – ES vidutiniškai jos brango 1,5 proc., o Lietuvoje į viršų šovė net 4 proc.
Nepaisant spartaus kainų didėjimo, dauguma prekių Lietuvoje vis dar kainuoja mažiau nei vidutiniškai ES. Tiesa, avalynės, aprangos ir alkoholinių gėrimų kainomis jau aplenkėme ES – už šiuos produktus Lietuvos gyventojai jau moka daugiau nei vidutinis europietis.
Tuo metu elektra, dujos, transportas, restoranai ir viešbučiai Lietuvoje yra vis dar žymiai pigesni nei Europos Sąjungoje.
Tačiau Gediminas Šimkus, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius, ramina, kad lietuvių vartojimo krepšelis vis dar yra gerokai pigesnis nei ES.
„Bendras vartotojų krepšelis yra apie 35 proc. pigesnis nei Europos Sąjungoje. Maistas Lietuvoje yra 20 proc. pigesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje“, – aiškino jis.
Kainų augimą, Lietuvos banko specialistų teigimu, atsveria atlyginimų augimas. Per metus vidutinis darbo užmokestis šalyje, antrojo ketvirčio duomenimis, padidėjo 10,7 proc., IT sektoriaus darbuotojų alga pakilo net 14,5 proc., viešbučių ir restoranų personalo – 14,4 proc., sveikatos apsaugos darbuotojų – 13,1 proc.
„Sparčiausiai užmokestis augo IT srityje. Tai yra struktūrinis, ilgalaikis pokytis. IT tapo svarbia gyvenimo dalimi, šių specialistų trūksta. Kita istorija yra restoranai – jų atlyginimai augo panašiai, bet jie daugiausia dirba už minimalų darbo užmokestį. Sveikatos apsaugos darbuotojų atlyginimų augimą lėmė vykdomosios valdžios sprendimai“, – aiškino G.Šimkus.
Lietuvos bankas padidino šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę 0,2 proc. p. (iki 3,4 proc.), o 2019 m. – 0,1 proc. p. (iki 2,8 proc.).
