Anot ekonomisto Stasio Jakeliūno, visuomenės struktūra ir išsilavinimas šiandieną neužtikrina, kad investicijos į aukštąsias technologijas ir jų kūrimą gali duoti adekvačią grąžą. Jo ir ekonomisto Romo Lazutkos nuomone, kreipdama pastangas į aukštųjų technologijų vystymą ir jų dalies didinimą šalies ekonomikos struktūroje, Lietuva privalo nepamiršti tradicinės pramonės.
„Šiandieną Lietuvoje nėra žmonių ir pasirengimo pasinaudoti investicijomis į auštąsias technologijas. Jos bus paprasčiausiai iššvaistytos. Tokių pavyzdžių jau turime – kai kurie mūsų technologijų slėniai, į kuriuos daug investuota, pripirkta daug įrangos, yra labai menkai naudojami mokslininkų ir verslo.
Aišku, tikimasi, kad jais naudojamasi bus daugiau, tačiau vyko ir vyksta procesas – „yra pinigų, todėl reikia juos panaudoti“. Turiu mintyje ES lėšomis ar kitokiomis subsidijomis remiamus projektus“, – kalba S. Jakeliūnas.
Kliaujamės iliuzija
Pašnekovo teigimu, valstybė pastebi, kad inovatyvių produktų kūrimo ir eksporto rodikliais 2–3 kartus atsiliekame net ir nuo kaimynės Estijos, tad galvojama, jog investavus daug pinigų, rodiklius pagerinsime ir tapsime konkurencingi.
„Tai didžiąja dalimi yra iliuzijos, tačiau nesakau, kad to nereikia daryti. Tai reikia daryti, bet atsargiai, pamatuotai, ir pradėti nuo idėjų, žmonių, projektų, tik tuomet skirti pinigus, o ne atvirkščiai, kaip yra dabar. Kokia bus tokių technologijų slėnių grąža, reikia atidžiai paskaičiuoti prieš investuojant ten pinigus“, – tvirtina ekonomistas.
Pagrindinė šalies ekonomikos struktūros prielaida, anot S. Jakeliūno – žmonės, jų išsilavinimas, šalies gebėjimas pritraukti žmonių iš užsienio, susigrąžinti dirbančius išsilavinusius lietuvius.
Revoliucijos tikėtis nereikia, tačiau reikia skatinti
Ekonomistas R. Lazutka pažymi, kad perėjimas prie ekonomikos struktūros, labiau orientuotos į auštąsias technologijas, turi būti laipsniškas. Šiandieną trūksta ir tinkamų specialistų, ir potencialių darbo vietų.
Šiandieną trūksta ir tinkamų specialistų, ir potencialių darbo vietų.
„Dabar skundžiamasi, kad mažai jaunimo stoja mokytis inžinerinių specialybių. Tačiau kam žmogui ta inžinerinė specialybė, jei baigęs studijas darbo vietą jis galės rinktis iš trijų įmonių visoje Lietuvoje? Kur dėtis negavus darbo? Dirbti vadybininku prekybos centre ir vadovauti penkioms pardavėjoms?“ – klausia R. Lazutka.
Tačiau, pasak ekonomisto, negalima sakyti, kad nėra tokių žmonių, tad negali kurtis tokios įmonės – nes tuomet tų žmonių taip ir neatsiras.
„Kita vertus, jei tie žmonės to visai nesimokys, ir tos įmonės atsirasti negalės. Tad revoliucinio šuolio čia būti negali, tačiau gali būti tai skatinanti valstybės politika“, – teigia R. Lazutka.
Nereikia pamiršti tradicinės pramonės
LRT.lt pašnekovų teigimu, kreipiant pastangas į aukštąsias technologijas, nereikėtų pamiršti tradicinės pramonės. Tačiau buvimas „šalimi-fabriku“ nėra išeitis Lietuvai, nes tai reikštų mažus atlyginimus.
„Mūsų pramonė dabar yra vidutinių ir žemesnių technologijų. Suprantama, kad, orientuojant šalies ekonomiką į pramonę, sunku būtų tikėtis didelių algų. Tokio „šalies-fabriko“ pavyzdys yra Kinija. Labai žavimasi jos ekonomikos augimu, tačiau žmonės ten gyvena skurdžiai, yra didelė nelygybė, vidutinis gynimo lygis nesiekia Lietuvos.
Todėl reikia eiti abiem kryptimis – aukštųjų technologijų ir tradicinės pramonės vystymo“, – sako R. Lazutka.
S. Jakeliūnas pažymi, kad didžioji masė žmonių visuomet buvo ir bus tie, kurie gali įsiminti ir vykdyti nurodymus, o ne kurti pasaulinio masto technologijas ir kitus produktus, todėl vien į aukštąsias technologijas susitelkti nereikėtų.
„Mums reikia žiūrėti į priekį, galvoti apie technologijas, tačiau nereikia užbėgti į priekį, ypač naudojant pinigus. Nes, efektyviai nepanaudodami pinigų, mes dažnai diskredituojame idėją, demoralizuojame ekonomiką ir verslą.
Išsilavinimo, aukštojo mokslo tikslas turėtų būti žmonės, kurie gali kurti, o ne įsiminti ir vykdyti nurodymus, nors turbūt didžioji masė yra ir bus tokie. Tačiau kuriantis žmogus turėtų būti siekiamybė nuo darželio. Ir jei čia bus žmonės, kurie kurs produktus ir galės juos siūlyti visam pasauliui, investicijos pačios ateis, nereikės nė europinių pinigų“, – tikina S. Jakeliūnas.
