Investavimas galimas pasirinkus įvairias priemones: vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą, brangiuosius metalus, verslą ir kita. Taip pat pasitelkus įvairias strategijas: ilgalaikį, trumpalaikį investavimą, pirminę ar antrinę rinką.
Tiesa, lietuviai investavimą šiuo metu dar tik atranda, o štai kaimynams estams investavimas jau yra tapęs kasdienine veikla. Kokios priežastys tai lemia?
Investavimo tendencijos Lietuvoje: skiriasi vyresnių ir jaunesnių asmenų investavimo būdai
Lietuvoje egzistuoja daugybė investicinių galimybių, kurios gali padėti išsaugoti pinigų vertę ar užsidirbti. Pastaruoju metu nepaisant vykusių geopolitinių konfliktų ir sudėtingos ekonominės situacijos investuotojai gana aktyviai dalyvauja šalies rinkose, kurios išgyvena augimą.
Daugiau nei dešimtmetį Baltijos rinkose veikiančios ir gerai kiekvienos šalies investuotojus pažįstantis tarptautinės finansinių technologijų (fintech) kompanijos „Eleving Group“ direktorius Modestas Sudnius sako, kad šalies gyventojai vis labiau domisi, kur įdarbinti savo lėšas.
„Anksčiau tradiciniai indėliai bankuose buvo laikomi vienu iš patikimiausių būdų sutaupyti, tačiau pastaruoju metu vis daugiau žmonių renkasi investuoti į akcijas, fondus ar nekilnojamąjį turtą. Įtakos tam turi ne tik žemos palūkanų normos, bet ir augantis noras diversifikuoti savo finansus“, – teigia M.Sudnius.
Investiciniai fondai, įskaitant biržoje prekiaujamus fondus (ETF) šiuo metu išlieka populiariausia kryptimi investuotojų portfeliuose – jiems skirta beveik pusė investuotų lėšų. Pastebima, kad vyresni, didesnes pajamas uždirbantys klientai pradeda aktyviau investuoti į trumpalaikes ir vidutinės trukmės aukšto lygio vyriausybės obligacijas.
„Konservatyvesni investuotojai didesnę portfelio dalį skiria investicijoms į obligacijas, o štai jaunesni, daugiau rizikos toleruojantys investuotojai, renkasi investicijas į akcijas. Stebima sparčiai didėjanti jaunų, trisdešimties nesulaukusių, investuotojų dalis. Jaunesnio amžiaus žmonės drąsiau išbando naujas priemones, tikėdamiesi tiek geresnės grąžos, tiek siekdami turėti įvairesnį investicinį portfelį – pavyzdžiui, investuoja tiesiogiai į skirtingas Baltijos šalių, Europos ir JAV bendroves arba naudojasi biržoje prekiaujamais fondais“, – pasakoja „Eleving Group“ vadovas.
Pašnekovo teigimu, dėl išaugusio finansinio švietimo ir įvairių internetinių platformų kūrimosi, jauni žmonės turi lengvą prieigą prie informacijos ir gali pradėti investuoti jau nuo ankstyvo amžiaus.
„Populiarios investavimo platformos, leidžiančios investuoti mažas sumas, taip pat prisideda prie šios tendencijos. Šiuo metu didžiausią turtą iš investicijų yra sukaupę vyresnio amžiaus (vyresni negu 60 metų) gyventojai. Nemažu investicijų apimčių šuoliu išsiskiria investuojantys 40–50 metų amžiaus gyventojai. Tokiame amžiaus tarpsnyje investicijos tampa ypač aktualios dėl to, nes žmonės jau turi sukaupę kitokio turto“, – teigia M.Sudnius.
Pasak jo, Lietuvos gyventojų investavimo įpročiai tampa vis labiau orientuoti į įvairių investavimo galimybių tyrinėjimą bei naujų šiuolaikinių tendencijų sekimą. „Kartu su didėjančiu finansiniu raštingumu ir greitesne prieiga prie informacijos, tikėtina, kad ateityje Lietuvoje ir toliau augs investavimo mastai, nors, žinoma, pasivyti estus, kuriems investavimas – tarsi sportas, dar prireiks laiko“, – sako „Eleving Group“ vadovas M.Sudnius.
Investavimas Latvijoje: vis dar labiau pasitiki tradiciniais taupymo būdais
Kaimyninės Latvijos gyventojai, kaip rodo įvairios apklausos, dažniau vis dar renkasi tradicines taupymo priemones ir yra konservatyvesni pasirinkdami investicijas.
„Latviai dažniau taupo savo banko sąskaitose ar indėliuose, greičiausiai taip yra dėl to, kad krizių ir neapibrėžtumo laikais žmonės jaučiasi saugiau pasirinkdami greitą ir lengvą prieigą prie savo santaupų. Latvijoje apie pusė namų ūkių investuoja į gyvybės draudimą, o kitomis investavimo galimybėmis naudojamasi žymiai mažiau. Tuo tarpu Lietuvoje ir Estijoje yra priešingai: dominuoja investicijos į akcijas, fondus, skolos vertybinius popierius“, – sako M.Sudnius.
Tačiau pastebima, kad didėjant informacijos prieinamumui ir daugėjant finansinės edukacijos iniciatyvų, latviai įgyja daugiau žinių apie investavimo galimybes. Tai skatina savarankiškesnį investavimo sprendimų priėmimą ir didina pasitikėjimą investicijomis.
„Šalyje vystosi ir finansinių technologijų sektorius, todėl atsiranda daug platformų, leidžiančių paprasčiau investuoti ir stebėti savo portfelį. Tačiau nors latvių susidomėjimas investavimu auga, kol kas šios šalies gyventojai investuoja vangiausiai iš visų Baltijos šalių“, – teigia pašnekovas.
Investavimas Estijoje: šalies gyventojai iš visų Baltijos šalių yra aktyviausi
Estijos gyventojų investavimo įpročiai pastaraisiais metais patyrė reikšmingų pokyčių. Nors šioje šalyje investavimo kultūra yra gana jauna, tačiau yra labai dinamiška ir vystosi sparčiai dėl technologijų plėtros bei finansinių švietimo iniciatyvų.
„Estijos valdžia ir įvairios finansinės institucijos skiria didžiulį dėmesį finansiniam švietimui. Vykdomi seminarai, kursai ir internetinės kampanijos skatina gyventojus domėtis investavimu, rizika ir finansų valdymu. Tai padeda didinti informuotumą ir pasitikėjimą. Dalis Estijos gyventojų investuoja į akcijas, ypač per biržoje kotiruojamus fondus (ETF). Dėl aukšto finansinio raštingumo ir paprastų tendencijų, žmonės renkasi ilgalaikį investavimą. Daugelis estų naudoja skaitmenines platformas, kad galėtų lengvai pirkti ir prekiauti akcijomis, taip pat stebėti savo investicijų portfelį“, – pasakoja „Eleving Group“ vadovas.
M.Sudnius pastebi, kad estai aktyviai naudojasi skaitmeninėmis investavimo platformomis, kurios leidžia lengvai investuoti į įvairius projektus.
„Estija, kaip viena skaitmeninės ekonomikos lyderių, turi stiprų technologijų sektorių, todėl dažnas renkasi investuoti į startuolius ir inovatyvias įmones, kurios dirba su informacinėmis technologijomis, dirbtiniu intelektu, fintech ir kt. Gyventojai dažnai naudojasi „crowdfunding“ platformomis, kad galėtų finansuoti naujas idėjas ir projektus. Tad Estijos gyventojų investavimo įpročiai vystosi dinamiškai, atsižvelgiant į šiuolaikinius technologinius pokyčius ir socialines tendencijas“, – teigia vienos sparčiausiai Baltijos šalyse augančių fintech kompanijų vadovas.
Pašnekovo teigimu, nors ir esame kaimynai, skirtumai tarp Baltijos šalių gyventojų investavimo įpročių – didžiuliai. Estijos investuotojai yra aktyviausi ir nori išbandyti naujus būdus, kaip padidinti savo pasyvias pajamas. Latviai ir lietuviai dažnai yra skeptiški naujoms technologijoms ir finansiniams instrumentams, todėl šių šalių investuotojų skaičius yra gan mažas lyginant su visa investuotojų bendruomene.
„Estų aktyvumas ir susidomėjimas šia sritimi rodo optimistines ateities perspektyvas, taip pat estai mūsų šalies gyventojams gali būti puikus pavyzdys, kaip sėkmingai investuoti“, – sako M.Sudnius.
„Eleving Group“ vadovas įsitikinęs, jog siekiant didinti lietuvių smalsumą investavimo klausimais, būtina kuo daugiau dėmesio skirti finansiniam švietimui, tačiau ir patys gyventojai turėtų savarankiškai domėtis investavimo galimybėmis.
„Norint sėkmingai auginti savo kapitalą, būtina investavimą įtraukti į savo prioritetus bei žinoti taisykles, kurios padės pasiekti finansinį saugumą. Taip pat svarbu pasirinkti patikimą partnerį investuojant, jis suteiks naudingos informacijos apie iš pirmo žvilgsnio sudėtingą investavimo procesą bei pagelbės investavimo eigoje“, – sako M.Sudnius.
Besidominčių investavimu akiratyje – ir „Eleving Group“
„Mūsų verslas – ne tik skolinti, bet ir skolintis. Kapitalo rinkose esame beveik dešimtmetį, o prieš 7 metus išleidome obligacijas Frankfurto biržoje. Rinka išmokė abipusiu pasitikėjimu ir atvirumu grįsto bendravimo su investuojančiais į mūsų kompaniją. Kuomet yra užmegzti ilgalaikiai santykiai, investuotojai visai kitaip žiūri į finansavimo suteikimą. Tai duoda vaisių: esame viena daugiausia kapitalo per vertybinius popierius pritraukusių bendrovių Baltijos šalyse“, – apie „Eleving Group patirtį su investuojančiais į jų kompaniją pasakoja M.Sudnius.
„Patys pajutome, kad Baltijos kapitalo rinka tampa aktyvesnė, matome, kad vis daugiau bendrovių sėkmingai išplatina skolos vertybinius popierius – obligacijas, o investuotojus tenkina siūlomos grąžos. Patys pernai lapkritį sėkmingai išplatinome 50 mln. eurų obligacijų emisiją, o absoliuti dauguma institucinių ir privačių investuotojų buvo iš Baltijos šalių.
Metų pradžioje skelbėme, kad IPO Baltijos šalyse gali būti vienas iš šių metų kompanijos tikslų siekiant pritraukti išorinio kapitalo. Mūsų atveju tai galėtų tapti vienu didžiausių privačios įmonės IPO Baltijos šalyse per pastaruosius kelerius metus.
Tai rimtai svarstome ir jau rugsėjį investuotojams galėsime pasiūlyti ir dividendinę grąžą, ir įmonės vertės augimą. Grupė jau paskelbė ir savo dividendų politiką: dividendams skirti 30–50 % pelno, akcininkams juos mokėti du kartus per metus.“, – atskleidžia „Eleving Group“ vadovas, paklaustas apie artimiausius kompanijos planus.
Apie „Eleving Group“
Latvijoje 2012 m. įkurta įmonių grupė, dirbanti ir Lietuvoje, savo veiklą grindžia inovacijomis ir finansinėmis technologijomis. Šiandien „Eleving Group“ veikia 16-oje rinkų, esančių trijuose žemynuose, savo produktais ir sprendimais lengvindama finansavimo galimybes žmonėms bei smulkiems verslams ten, kur šios paslaugos nėra pakankamai išvystytos.
„Eleving Group“ vysto kelių prekės ženklų transporto priemonių ir vartojimo finansavimo verslo linijų portfelį: maždaug 2/3 portfelio sudaro transporto priemonių paskolos ir mobilumo produktai, kurių pagrindinis prekės ženklas yra „Mogo“, o maždaug 1/3 portfelio – vartojimo finansavimo produktai, kurių pagrindiniai prekės ženklai yra „Kredo“ ir „Tigo“. Šiuo metu 57 proc. grupės portfelio yra Europoje, 30 proc. – Afrikoje ir 13 proc. – kitose pasaulio šalyse.
Grupė turi daugiau nei 660 tūkst. klientų visame pasaulyje, o bendra išduotų paskolų suma viršija 1,8 mlrd. eurų. Įmonės, kurios būstinės yra Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, o valdymo struktūra – Liuksemburge, veikla paremta veiksmingu ir skaidriu verslo valdymu, kurį užtikrina 2720 darbuotojų. Dvejus metus iš eilės Grupė buvo įtraukta į 2020 ir 2021 m. „Financial Times“ skelbiamą sparčiausiai augančių Europos įmonių 1000-uką.
