Norint atsakyti į šį klausimą pirmiausiai būtina apžvelgti Latvijos ūkio būklę 2008 m. finansų krizės išvakarėse.
Po Latvijos įstojimo į ES 2004 m. ir nacionalinės valiutos lato pririšimo prie euro metais vėliau, šalis išgyveno keturis precedento neturinčio ekonominio augimo metus.
Didžiąja dalimi šį augimą skatino pigūs kreditai iš kitų šalių, daugiausia Švedijos, bankų. Per ekonominį bumą Latvijos vyriausybei nepavyko subalansuoti biudžeto, nors jis, lyginant su BPV, ir sumažėjo mažiau negu iki 0,3 proc. 2007 m., nors 2004 m. siekė 1 proc.
Palyginimui, 2014 m. Graikijos biudžeto deficitas buvo lygus 3,5 proc. BVP.
Trumpai tariant, Latvijos viešųjų finansų būklė prieš krizę buvo gera.
Dėl greito ekonomikos augimo Latvijos viešosios skolos dalis 2007 m. nukrito mažiau negu iki 10 proc. BVP. Tais metais Vokietijos viešosios skolos santykis su BVP buvo didesnis negu 60 proc., o dabar Graikijoje šis rodiklis yra arti 180 proc.
Trumpai tariant, Latvijos viešųjų finansų būklė prieš krizę buvo gera.
Kalbant apie monetarinę politiką, Latvijos latas prie euro buvo pririštas nuo 2005 m., o šalies valdžia įstojimą į euro zoną laikė vienu iš pagrindinių tikslų. Šis Rygos siekis buvo įgyvendintas 2014 m.
Valiutos susiejimas su euru, taip pat aukšta infliacija ir greitas atlyginimų augimas produktyvumui trypčiojant vietoje, lėmė Latvijos konkurencingumo sumažėjimą. Tačiau greitas ekonomikos augimas atrišo Latvijos valdžiai rankas vykdant politiškai sudėtingas, tačiau reikalingas institucines reformas.
Po „Lehman Brothers“ griūties 2008 m. rudenį, didžiausi vietiniai Latvijos bankai susidūrė su problemomis, kurias spręsti pradėjo šalies vyriausybė. Susidūrusi su pinigų trūkumu, Ryga kreipėsi pagalbos į TVF, kad būtų inicijuotos derybos ne tik su šia organizacija, bet ir su Pasaulio banku, Europos centriniu banku (ECB), Europos Komisija (EK) ir Švedija.
Derybų pusės dėl tarptautinės pagalbos suteikimo šaliai susitarė 2008 m. gruodį. Jų tikslas buvo išspręsti šalyje kilusią likvidumo krizę, užtikrinti ilgalaikį šalies stabilumą ir išlaikyti buvusį lato keitimo į eurą kursą.
Tuo metu buvo sumažintos socialinės išlaidos, viešajame sektoriuje buvo atleista iki 30 proc. darbuotojų, o likusiesiems atlyginimai sumažėjo vidutiniškai ketvirtadaliu.
Lato Latvijos vyriausybė devalvuoti nenorėjo, nes tai būtų pakenkę tikslui įstoti į euro zoną, dėl to vienintele išeitimi jai tapo fiskalinės politikos pataisymas, atsispindėjęs 2009 ir 2010 m. biudžetuose.
Tuo metu buvo sumažintos socialinės išlaidos, viešajame sektoriuje buvo atleista iki 30 proc. darbuotojų, o likusiesiems atlyginimai sumažėjo vidutiniškai ketvirtadaliu.
Privačiajame sektoriuje algos sumažėjo apie 10 proc.
Būtina pažymėti, kad atsakydama į nedarbo augimą Latvijos vyriausybė prailgino bedarbiams mokamas išmokas.
