– Dalis žmonių nusprendė toliau nekaupti pensijų fonduose ir grįžti į „Sodrą“. Kokią įtaką sukaupti pinigai turi būsimai pensijai?
– Jeigu gyventojas priima sprendimą nutraukti pensijų kaupimą, visos sukauptos lėšos pervedamos „Sodrai“. Pirmiausia „Sodra“ atkurs dėl kaupimo prarastus senatvės pensijos individualiosios dalies taškus, mat iki šių metų pradžios dalyvaujant kaupime dalis įmokų (2 proc.) į dalyvių pensijų kaupimo sąskaitas buvo pervedama iš „Sodros“. Tad, galima sakyti, žmogus likdavo sumokėjęs mažiau įmokų pačiai „Sodrai“ ir atitinkamai šiek tiek mažiau įgydavo teisių į pensiją.
Taigi, bus atkurta ta sumažėjusi pensijų dalis. Be to, jeigu gyventojas sukaupė daugiau pinigų, negu „Sodra“ pervedė į kaupimo bendrovę (daugeliu atveju taip ir yra), bus skiriama dar papildomų senatvės pensijos individualios dalies taškų.
Visa tai reiškia, kad sulaukus pensinio amžiaus žmogaus „Sodros“ senatvės pensija bus didesnė negu tuo atveju, jeigu jis pinigų į „Sodrą“ nepervestų, tačiau negautų jokių papildomų išmokų iš pensijų kaupimo bendrovės ir lėšos nebebūtų paveldimos.
– Dirbantiesiems kartais nėra aišku, ką pasirinkti – kaupiamuosius fondus ar „Sodrą“, koks teisingas sprendimas?
– Tai yra tam tikras mitas, kurį norisi paneigti. Dirbantiesiems nereikia rinktis: kaupiamieji fondai ar „Sodra“. Senatvės pensiją iš „Sodros“ gyventojai gaus bet kuriuo atveju, nesvarbu, dalyvaus kaupime, ar ne. O nuo šių metų pensijų kaupimas net ir nebeturės jokios įtakos senatvės pensijos dydžiui, nes iš „Sodros“ lėšos į pensijų kaupimo fondus nebepervedamos.
Taigi, žmogus iš tiesų renkasi ar jis nori gauti priedą, kurį pats sutaupys ir valstybė dar pridės vidutiniškai trečdalį sumos, prie būsimos „Sodros“ senatvės pensijos, ar ne.
Taupyti senatvei, ruoštis finansiškai vienokiais ar kitokiais būdais apskritai verta visiems. Kuo jaunesnis žmogus, tuo daugiau laiko jis dalyvaus pensijų kaupime, tuo didesnį priedą prie senatvės pensijos sutaupys, tuo didesnę dalį jos pajamų senatvėje sudarys periodinės išmokos ar anuitetas iš pensijų fonde sukauptų lėšų.
– Kokią dalį buvusių pajamų gali užtikrinti „Sodra“?
– Šiandien vidutinė „Sodros“ senatvės pensija sudaro kiek mažiau nei pusę vidutinio darbo užmokesčio į rankas. Tačiau ateityje, po 20–30 metų dėl prognozuojamų neigiamų demografinių tendencijų šis santykis, prognozuojama, gali sumažėti iki trečdalio.
– Būsimą pensiją galima apsiskaičiuoti pagal pensijų skaičiuoklę, bet skaičiai pasako ne viską, į ką reikia atkreipti dėmesį, kaip įvertinti infliaciją?
– Skaičiuoklė remiasi prognozėmis, kiek augs vidutinis darbo užmokestis, vidutinė pensija ir kiti ekonominiai rodikliai per 20–30 metų. Infliacija taip pat yra oficialiai prognozuojama.
Na, o skaičiuoklėje verta atkreipti dėmesį ne tik į visą pensijos dydį, o greta yra nurodyta, kokią dalį, tikėtina, tuomet būsimo darbo užmokesčio ta pensija sudarys. Žinoma, priklausomai nuo atlyginimo ir amžiaus ta dalis visų skirtinga, bet matyti, kad dalyvaujant pensijų kaupime tas būsimo atlyginimo ir būsimos pensijos, kurią sudarys „Sodros“ senatvės pensija ir priedas iš pensijų kaupimo fondo, yra palankesnis, nei žmogaus, gaunančio vien senatvės pensiją.
– Kokią būsimos pensijos procentinę dalį užtikrina „Sodra“ ir II pakopos pensijų fondas?
– Ta dalis yra skirtinga, priklausomai nuo to, kiek laiko žmogus kaupia. Pavyzdžiui, pradėjus dalyvauti pensijų kaupime jaunam žmogui, sukaupta jo senatvės pensiją gali kone padvigubėti. Vidutinio 30–40 metų amžiaus žmogus gali tikėtis, kad vien sukaupta suma jo pensiją kiekvieną mėnesį padidins trečdaliu. Vyresniems žmonėms dėl trumpesnio kaupimo periodo šis padidėjimas gali būti 10–20 proc.
– Kokio dydžio pensija turėtų būti lyginant su buvusiu uždarbiu, kad užtikrintų orų pragyvenimą?
– Laikoma, kad 60–70 proc. buvusio darbo užmokesčio dydžio pensija užtikrina orų pragyvenimą senatvėje. Reikia pripažinti, kad vien kaupimo antros pakopos pensijų fonduose, koks yra dabar, nepakaks tokiam rodikliui pasiekti. Rekomenduojama žmogui kiekvieną mėnesį atsidėti dar bent 5 proc. savo pajamų ir jas investuoti, kad senatvė būtų ori.
– Ar II pakopos pensijų fonde sukauptos lėšos yra privati žmogaus nuosavybė?
– Taip, skirtingai nei „Sodros“ pensija, antros pakopos pensijų fonde sukauptos lėšos yra gyventojo nuosavybė ir, tarkime, nesulaukus senatvės pensijos amžiaus, šis turtas yra paveldimas kaip ir bet koks kitas žmogaus turtas.
