Pirmadienį Vyriausybė pristatė savo priemonių planą, kuris turėt pagelbėti verslui sumažinti nuostolius dėl uždaromo verslo. Pirmuoju užmoju ketinama skirti 2,5 milijardo eurų. Be to, valstybė gali tiek pat pasiskolinti papildomai.
Įvairios pasaulio šalys jau anksčiau paskelbė siekius išleisti milijardus eurų, siekiant sušvelninti jo įtaką verslui ir šalių ekonomikoms.
Štai, kokių priemonių imasi skirtingos valstybės kovoje prieš koronaviruso nualintą verslą.
Vokietija
Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas pareiškė, kad įmonėms, nukentėjusioms nuo koronaviruso, suteiks visapusę pagalbą – mokesčių atidėjimus ir neribotas paskolas.
Pagalbai verslui šalis ketina išleisti milijardus eurų. Svarbiausia priemonė, kurios imsis Vokietija – masiškai išplės paskolų, kurias teikia valstybinis plėtros bankas KfW, apimtis. Skelbiama, kad bus išdalinta apie 550 mlrd. eurų paskolų, siekiant kad verslas išgyventų šią pandemiją.
Dar viena priemonė, kurios ėmėsi Vokietija – vadinamoji „kurzarbeit“, trumpalaikė schema, pagal kurią įmonių darbuotojams, kuriems sumažintos darbo valandos, valstybė mokės išmoką.
Vokietijos valdantieji taip pat sutiko iki 2024 metų padidinti viešąsias investicijas 12,4 mlrd. eurų.
Milijardus eurų sieks ir mokesčių atidėjimai.
Prancūzija
Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire skelbia, kad šalis taip pat skirs dešimtis milijardų eurų sušvelninti koronaviruso įtaką.
„Bpifrance“ valstybinis investicinis bankas garantuos paskolas, reikalingas trumpalaikėms pinigų srautų problemoms įveikti, bus kuriami solidarumo fondai, teikiama finansinė pagalba verslams, kurie mažina darbuotojų darbo valandas, tačiau nenaikina darbo vietų.
Kaip skelbia „Reuters“, Vyriausybė leidžia įmonėms sustabdyti kai kurių socialinių rinkliavų ir mokesčių mokėjimą, įmonės gali pritaikyti force majeure aplinkybes, jei negali įvykdyti sutarties su viešuoju sektoriumi. Be to, Vyriausybė ragina dideles įmones rodyti atlaidumą sunkumų patiriamiems subrangovams.
Latvija
Latvijos COVID-19 pandemijos ekonominių padarinių šalinimo bei paramos verslui darbo grupės posėdyje pirmadienį apsvarstyta galimybė verslininkams suteikti mokesčių atostogas iki trejų metų, pranešė finansų ministras Janis Reiras.
Latvijos vyriausybė dar penktadienį paskelbė, kad įkuria milijardo eurų dydžio fondą, kurio lėšomis per koronaviruso krizę bus remiami verslininkai. Milijardas eurų – ne subsidijų ar dotacijų, o „finansinių instrumentų“ pavidalu – verslininkams bus skiriamas iš valstybės valdomos verslo finansavimo bendrovės ALTUM. Tie vadinamieji „finansiniai instrumentai“ esą galės būti įvairių formų – tarkime, įmanomos mokestinės atostogos, valstybės apmokamas nedarbingumas, garantijos dėl importo ar eksporto. Dėl papildomų paramos priemonių jau kalbamasi su ES institucijomis.
Estija
Estijos vyriausybė planuoja į šalies ekonomiką įlieti 1,5-2 mlrd. eurų koronaviruso pandemijos sukeltos krizės padarinių neatidėliotinam sušvelninimui, iš jų maždaug 1 mlrd. eurų – pasiskolintomis lėšomis, praneša BNS.
Šių ypatingųjų paramos verslui priemonių paketas apimtų mokesčių korekcijas, įskaitant kai kurių mokesčių įmokų moratoriumą, kompensacijas, o „visa tai valstybės iždui kainuotų 1,5-2 mlrd. eurų šiais ir kitais metais“.
„Aiškus vyriausybės tikslas – įvairiais būdais užkirsti kelią blogesnei įvykių raidai. Norėdama išvengti didelių ekonominių nuostolių bei spartinti ūkio atsigavimą po krizės, vyriausybė pasirengusi stimuliuoti ekonomiką iš biudžeto“, – pabrėžė finansų ministras Martinas Helmė.
Didžioji Britanija
Didžioji Britanija patvirtino 35 mlrd. dolerių ekonomikos skatinimo planą, o Anglijos centrinis bankas sumažino palūkanų normą.
Vyriausybė taip pat paviešino planus teikti paskolas smulkiam ir vidutiniam verslui, finansuoti darbuotojų nedarbingumo pažymėjimus mažiau nei 250 darbuotojų turinčiose įmonėse, kurios negali veikti dėl koronaviruso epidemijos.
Italija
Italijos ekonomikos ministras Roberto Gualtieri teigė, kad Vyriausybės planuojamas ekonominės paramos paketas sudarys apie 25 milijardus eurų, teigia „Reuters“.
Pakete bus numatytas papildomas finansavimas sveikatos sistemai, taip pat priemonių rinkinys, padedantis įmonėms ir namų ūkiams, apimantis mokesčių ir paskolų įšaldymą, bedarbio pašalpų didėjimą.
Vyriausybės teigimu, paskolų mokėjimai bus sustabdyti visoje Italijoje, o Italijos bankų asociacija žada siūlyti skolų moratoriumus mažoms įmonėms ir namų ūkiams, nukentėjusiems nuo viruso sukeltų pasekmių.
JAV
JAV federalinis rezervas sumažino palūkanų normas iki nulio, vėl pradėjo pirkti obligacijas.
Federalinis rezervas taip pat paragino bankus panaudoti nuo finansinės krizės sukauptus trilijonus dolerių kapitalo rezervų skolinti verslui ir namų ūkiams, kuriuos palietė koronaviruso epidemija.
JAV, euro zonos, Kanados, Britanijos, Japonijos ir Šveicarijos centriniai bankai sekmadienį susitarė siūlyti reguliarų trijų mėnesių kreditą JAV doleriais ir mažesnėmis nei įprasta palūkanų normomis.
JAV iždo departamentas atidės mokesčių mokėjimą asmenis ir įmonėms, nukentėjusioms nuo šios epidemijos tokiu būdu siekdamas suteikti ekonomikai daugiau nei 200 milijardų dolerių papildomo likvidumo.
Smulkaus verslo administracija taip pat teiks priėjimą prie kapitalo koronaviruso paveiktoms įmonėms.
Kinija
Kaip skelbia „Reuters“, Kinija kovoti su koronaviruso epidemija skirs 15,9 mrld. dolerių. Šalis padidino paramos apimtis virusų paveiktiems regionams, o centrinis bankas sumažino palūkanų normas ir paragino bankus suteikti pigias paskolas ir lengvatas epidemijos paveiktoms įmonėms.
Kinija taip pat švelnins įmonių aplinkosauginę priežiūrą, kad padėtų bendrovės atnaujinti gamybą, nutrauktą dėl koronaviruso epidemijos ir suteiks joms daugiau laiko ištaisyti aplinkos problemas.
