Kokios kitos lietuvių priežastys investuoti ir kas dažniausiai juos sulaiko nuo ketinimų įdarbinti savo pinigus?
Pastarieji keleri metai – palankūs taupyti ir investuoti
Kaip parodė tyrimas, šiuo metu įvairia forma investuoja 43 proc. šalies gyventojų, o pinigus taupo dar 36 proc. žmonių. Tuo metu finansinio turto nekaupia maždaug kas penktas (21 proc.) respondentas.
„Pastarieji keleri metai taupyti ir investuoti šalies gyventojams buvo palankūs dėl spartaus pajamų augimo. Taupymo norma, tai yra, kiek žmonės atsideda pinigų nuo savo pajamų, smarkiai išaugo prasidėjus pandemijai. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje taupymo norma 2020-2021 m. laikotarpiu sudarė apie 8-10 proc.“, – sako Pavel Ladziato, „Swedbank“ privačių klientų tarnybos vadovas.
Kaip pastebi „Swedbank“ atstovas, šiuo metu dėl smarkiai išaugusios infliacijos nukreipti tokią dalį pajamų į investavimą ar taupymą gali būti sudėtingiau. Nepaisant to, nemaža dalis gyventojų, kurie yra sukaupę santaupų ir turi 3-6 mėn. einamųjų išlaidų rezervą nenumatytiems atvejams, dabar jaučiasi labiau užtikrinti finansiškai, žvelgiant į artimiausią ateitį. Visgi pagrindiniai šalies gyventojų turto kaupimo tikslai susiję su tolimesne perspektyva.
Kas skatina lietuvius kaupti finansinį turtą
Remiantis tyrimo rezultatais, didžioji dalis šalies gyventojų nurodo investuojantys dėl tolimesnės ateities – taip jie siekia susikurti finansinį saugumą senatvėje (52 proc.).
Kiek mažesnei gyventojų daliai yra svarbu turėti papildomą pajamų šaltinį (46 proc.), panaši dalis respondentų (43 proc.) investuodami siekia apsaugoti savo santaupas nuo infliacijos poveikio. Maždaug kas trečias (36 proc.) gyventojas investuoja norėdamas sukaupti pinigų netikėtoms išlaidoms, rodo tyrimas.
„Investavimas yra pakankamai universalus būdas, galintis padėti pasiekti įvairių finansinių tikslų. Be to, tinkamai parinkta investavimo strategija, laikotarpis ir rizikos laipsnis gali leisti siekti kelių tikslų tuo pačiu metu. Pavyzdžiui, sukaupti lėšų senatvei ir kaupiamą sumą apsaugoti nuo ilgalaikio infliacijos poveikio“, – komentuoja P.Ladziato.
Keliami tikslai priklauso ir nuo amžiaus
Kaip rodo tyrimo duomenys, investavimo tikslą nulemia amžius ir tam tikros gyvenimo aplinkybės. Pavyzdžiui, iš smalsumo dažniau investuoja jaunesni gyventojai – tai daro daugiau nei 40 proc. 18–24 m. amžiaus apklaustųjų.
Tuo metu 35-44 m. amžiaus gyventojai dažniau investuoja norėdami sukaupti pinigų savo vaikų ateičiai (39 proc.). Vyresnėje 45-54 m. amžiaus grupėje kone kas trečias respondentas (64 proc.) nurodo, kad investuodami jie siekia užsitikrinti finansinį saugumą senatvėje, o didesniosios dalies (62 proc.) investuojančiųjų 55-64 m. amžiaus grupėje tikslas − apsaugoti lėšas nuo infliacijos.
„Natūralu, kad investavimo ir kaupiamų lėšų tikslas gali priklausyti nuo amžiaus ir asmeninės situacijos. Visgi reikėtų įvertinti, kad investavimas yra ilgalaikis procesas ir geriausių rezultatų galima pasiekti tuo užsiimant bent kelis dešimtmečius. Tai reiškia, kad siekiant sukaupti lėšų saugesnei senatvei, investuoti ar pradėti kaupti pensijų fonduose reikėtų kuo jaunesniame amžiuje. Tuo metu iki pensijos likus 10 m. ar mažiau laiko, reikėtų rinktis saugesnes investicijas, ir pagrindinis tikslas turėtų būti išsaugoti turimų lėšų vertę“, – sako P.Ladziato.
Stabdo lėšų trūkumas ir rizikos baimė
Tyrimas atskleidė, kad daugiau kaip pusė šalies gyventojų neišnaudoja investavimo galimybių. Pagrindinė nurodoma priežastis yra laisvų lėšų trūkumas − ją įvardija 41 proc. neinvestuojančių respondentų.
Pasak „Swedbank“ eksperto, surasti papildomų pinigų taupymui ar investavimui, jei iki šiol žmogus buvo įpratęs išleisti visas savo pajamas, gali būti nelengva. Todėl investuoti galima pradėti nuo mažų sumų, pavyzdžiui, 10-20 eurų per mėnesį, ir šią sumą periodiškai didinti.
„Bankai ir kitos investavimo paslaugas siūlančios bendrovės dažniausiai leidžia įsigyti fondų vienetų nuo pačių mažiausių sumų, pavyzdžiui 1 euro. Pradėjus nuo mažesnių sumų ir investavimą pavertus reguliariu įpročiu, kartojamu kas mėnesį, ilgainiui investavimui skirtas sumas galima didinti ir taip sukaupti vis solidesnį turtą“, – sako P.Ladziato.
Pradedant nuo mažų sumų galima išspręsti ir kitą dažnai dėl investavimo pasitaikantį nuogąstavimą – nežinojimą, nuo ko pradėti. Nors žinių apie investavimą galima rasti žiniasklaidos kanaluose, bankų svetainėse ar dėl to pasitarti su banko konsultantu, tiesioginė praktinė patirtis gali būti kur kas greitesnis ir veiksmingesnis būdas perprantant pagrindinius investavimo dėsnius.
Kaip pastebi „Swedbank“ ekspertas, pradedant savarankiškai investuoti svarbu valdyti riziką ir iš karto neinvestuoti didelių sumų − staigaus vertės sumažėjimo scenarijaus baimė taip pat yra vienas iš veiksnių, nuo investavimo sulaikančių nemažą dalį žmonių.
Antra pagal dažnumą priežastis neinvestuoti, kurią įvardino beveik trečdalis (30 proc.) gyventojų – tai baimė prarasti pinigus. Be to, 14 proc. respondentų nurodė, kad juos nuo investavimo sulaiko karo veiksmai Ukrainoje ir iš to kylantis neapibrėžtumas, rodo tyrimo rezultatai.
„Investuojant niekas negali duoti garantijų, kad investuotų lėšų vertė tik augs ar, kad netikėtai prireikus pinigų ir pardavus turimas investicijas, bus galima atsiimti daugiau lėšų nei buvo įdėta. Tačiau ilgalaikio investavimo tendencijos rodo, kad pasirinkus nuoseklią strategiją ir reguliariai investuojant 5-10 metų praktiškai visada pasiekiama teigiama investicijų grąža“, – sako „Swedbank“ privačių klientų tarnybos vadovas P.Ladziato.
Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas. Jos metu apklausta 1 tūkst. šalies gyventojų nuo 18 iki 64 m. amžiaus.
