„Sveiki! Turiu tokia problemėlę – ar būtų galima sugrąžinti 2014 metų nuotraukas, nors visas, kokios buvo ištrintos? Nes buvo netyčia ištrintos. Ir panaikinti pažinčių portalus iš serverio, išskyrus „Facebook“, – rekvizitai.lt svetainėje į „Google Lietuva“ kreipiasi Rolandas. Tačiau atsakymo, žinoma, negauna.
Kitas lankytojas Romualdas apsidžiaugė gautu pranešimu, kad laimėjo „Google“ kompanijos prizą, bet vis tik nori pasitikrinti, ar čia nėra kokio sukčiavimo.
„Gal pareikalaus, apsimokėti už siuntimą, o iš siuntinio bus šnipštas? Prašau parašyti, ar gali būti toks „Google“ laimėjimas, ir ar yra toks „Google“ darbuotojas. Neradau jūsų įmonės telefono numerio“, – abejoja Romualdas.
„Išreikščiau atsargią abejonę, kad atsakingi „Google“ žmonės skaito rekvizitai.lt informaciją“, – teigia „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Andrius Baranauskas
Itin daug prašymų panaikinti informaciją – lankytojai netgi patys paskelbia tai, ką prašo panaikinti, pvz., telefono numerius.
„Kaip galima su jumis susisiekt, kad panaikintumėte neteisingą informaciją, skelbiamą jūsų puslapyje. Nes jau atsibodo kelti telefono ragelį ir pasipiktinusiems žmonėms sakyti, kad ne ten pataikė“, – rašo Raimonda ir, kad būtų įtaigiau, prideda daug šauktukų.
Dalis prašymų – priminti pamirštus slaptažodžius.
„Sveiki, man reikalinga jūsų pagalba, pamiršau savo el. pašto slaptažodį. Gauti naujo slaptažodžio negaliu, nes esu pasikeitusi savo telefono numerį. Pašto, kurį buvau patvirtinusi, irgi nenaudoju. Kaip galėčiau atgauti savo „Gmail“ pašto dėžutę“, – prašo Vaida.
Aiste prisistačiusi lankytoja taip pat piktinasi, kodėl negalima susisiekti su „Google“ administracija – kai iškyla problemų jai tenka ieškoti informacijos „straipsniuose“ ir negali pabendrauti su „realiu žmogumi“.
„Šiuo atveju užgrobė mano paskyrą, vykdo neteisėtą veiklą, o bandant pildyti jų pateikiamas formas, siunčia laiškus į kitą paštą, kad negali grąžinti paskyros. Tai ką daryt? Paskambint niekam nėra galimybės. Jau ir taip pridarė nuostolių įsilaužimas ir jų pasiūlymai sugalvoti naują slaptažodį tepadėjo 5 valandoms. Paskutinis suvestas naujas slaptažodis buvo gal 20 simbolių su didžiosiomis, mažosiomis raidėmis, skaičiais, bet po 5 valandų buvo vėl įsilaužta ir pakeisti visi slaptažodžiai“, – piktinasi Aistė.
Prašo grąžinti pinigus
Dažni gyventojų skundai yra susiję su išlaidomis – prašoma grąžinti pinigus, kuriuos nuskaičiavo įvairius žaidimus „Google Play“ parduotuvėje siūlančios kompanijos, tokios kaip „Supercell“.
„Skubiai reikalauju įrodymų, kas ir už ką buvo mokėta! Jokie žaidimai nebuvo pirkti. Jūs suprantat, kad nuskaičiavote visus pinigus, ką turėjau – už ką vaikus maitinti? Jokio perspėjimo, jokių žinučių! Prisiskambint negalima. Niekur jokių kontaktų“, – teigia Rasa.
Skaitmeninės rinkodaros ekspertas, UAB „Socialus marketingas“ direktorius Arijus Žakas tikina, kad didžiųjų korporacijų, tokių kaip „Apple“ ir „Google“, elektroninės parduotuvės žmonių tikrai neapgaudinėja. Greičiau patys vartotojai arba patys kažką padaro netyčia, arba tą padaro jų vaikai.
„Žinoma, programėlių parduotuvės stengiasi padaryti pardavimus kiek įmanoma paprastesnius. Todėl kiekvieną kartą nereikia įvesti mokėjimo kortelės ar kitų duomenų. Galbūt kartais parduotuvės net persistengia dėl paprastumo. Bet jos taip pat ir stengiasi apsaugoti nuo nereikalingų pirkinių – yra apsaugos, kad netyčia žmonės nenusipirktų, ko nereikia“, – aiškina A.Žakas.
Pavyzdžiui, naujausių „Apple“ telefonų savininkai gali pirkinį patvirtinti identifikuodamiesi piršto atspaudu – taip galima saugiai duoti telefonu žaisti vaikui. Kitokie patvirtinimo būdai naudojami „Android“ telefonuose.
„Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalyse Andrius Baranauskas patikino, kad panašių skundų anksčiau gaudavo ir mobiliojo ryšio bendrovė. Prieš kelerius metus į „Tele2“ bendrovę kreipdavosi gyventojai, kurie dėl nupirktų programėlių viršydavo kreditų limitus.
„Jei vaikai paėmė telefoną ir kažko pripirko, pvz., už 10 eurų, „Google Play“ parduotuvė leidžia per dvi valandas anuliuoti užsakymą. Jei nesuspėji – galima kreiptis į „Google“ pagal pateiktas formas, tai galbūt ilgiau užtrunka, bet tą galima padaryti pačioje parduotuvėje“, – teigia A.Baranauskas.
Trūksta supratimo
„Socialaus marketingo“ vadovas įspėja tėvus, kad jie turėtų ne blogiau nei vaikai suprasti, kaip veikia internetas.
„Mano asmenine nuomone, kalbant apie internetą, tėvai apskritai neturėtų pasitikėti savo vaikais. Ne ta blogąja prasme, kad nueis į kokius blogus puslapius. Bet jie patys turi žinoti ne mažiau nei vaikai, kaip viskas veikia. Dabartinė situacija yra absoliuti praraja – dalis tėvų standartinėse situacijose apskritai neįsivaizduoja, kas tas internetas ar „Facebook“, ir įsivaizduoja, kad čia velnio išmislas“, – sako A. Žakas.
Jis pažymi, kad panašūs nuostoliai dažnai kyla dėl nesupratimo, todėl pataria tokiomis paslaugomis, kurios kainuoja, naudotis tik po to, kai suprantama, kaip jos veikia.
Kreipiasi ne ten
Vis tik atsiliepimų ir skundų puslapiai nėra ta vieta, kuriose reikėtų tikėtis gauti pasaulinių kompanijų atsakymus.
„Išreikščiau atsargią abejonę, kad atsakingi „Google“ žmonės skaito rekvizitai.lt informaciją. Kaip ir kiekviena organizacija, visos turi savo kontaktus, kuriais reikia kreiptis aktualiais klausimais. Juk jei reikia kreiptis į banką, pirmiausia kreipiesi į banką. Atitinkamai ir čia. Nebūtinai viskas turi įvykti per 10 minučių, bet kiekvienas verslas rūpinasi savo klientais ir atsakymus pateikia“, – teigia A.Baranauskas.
Lietuvoje nors ir veikia „Google“ pardavimų ir rinkodaros padalinys, jame tėra penki darbuotojai. Šis padalinys neteikia „Google“ paslaugų ir nėra atsakingas už paieškos sistemą ar susijusią veiklą, kuri vykdoma JAV įsikūrusioje kompanijoje, nors taip ir neatrodo svetainės rekvizitai.lt lankytojams.
Pagalba „Google“ vartotojams pagal atskiras paslaugas teikiama kompanijos Žinyne, kuris pasiekiamas adresu support.google.com. Tiesa, ne visa informacija yra išversta į lietuvių kalbą.
