Be jau aprašyto Ūkio banko, rusiškos pinigų plovyklos dėmės nusėjo dar trijų Lietuvoje veikiančių bankų mundurus. Visi jie – net tie, kurie galėjo tapti aplinkybių auka – kategoriškai atsisako atskleisti informaciją apie savo klientus. Tarp jų – ir Latvijos „Citadele“ banko padalinys Lietuvoje. Jam, vykstant įtartinoms piniginėms operacijoms, vadovavo dabartinė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė.
Lietuviškas pėdsakas yra ir Moldovos banke „Moldindconbank“, iš kurio atlikta dalis pervedimų. Šio banko valdybos pirmininkas yra lietuvis Giedrius Steponkus.
Ūkio bankas ne vienas
Apie Ūkio banko reputaciją rašyti galima ilgai ir išsamiai. Vladimiro Romanovo bankas figūruoja ne viename tyrime dėl pinigų plovimo. Panašu, kad šis atvejis – pats didžiausias kada nors atskleistas šio banko „nuopelnas“ finansinių nusikaltimų sferoje.
15min šaltiniai, artimi nacionalizuoto Ūkio banko administracijai, patvirtino, kad 15min Tyrimų skyriaus partnerių OCCRP ir „Novaja Gazeta“ gauti duomenys apie finansines operacijas yra tikslūs. Tai reiškia, kad per Ūkio banką galėjo būti praplauta apie 62 mln. dolerių.
Tačiau Ūkio bankas ne vienas – 15min aptiko įrodymų, kad įtartinos operacijos vykdytos ir per kituose Lietuvos bankuose registruotas sąskaitas. Palyginti su Ūkio banku, sumos gana kuklios. Ir čia kalbama ne apie realiai veikiančių Lietuvos įmonių sąskaitas, kur, verslininkams greičiausiai nežinant, nugulė dalis juodų pinigų. 15min nagrinėjo tik tuos atvejus, kai nešvarūs pinigai, pasinaudojant lietuviškomis sąskaitomis, keliavo iš vienos abejotinos kišenės į kitą.
Medicinos bankas: 2,43 mln. dolerių
Po griuvusios Vladimiro Romanovo imperijos, antras rikiuojasi Medicinos bankas. 15min duomenimis, šiame banke prasisuko daugiau nei 2,43 mln. dolerių. Visi pinigai atkeliavo iš vienos pagrindinių pinigų plovyklos grandžių – Jungtinėje Karalystėje registruotos bendrovės „Seabon Limited“. Ir visi jie nukeliavo tuo pačiu adresu – į Belize registruotos bendrovės „Weatex Group Ltd“ sąskaitą Medicinos banke. Belizo įmonei „Seabon Limited“ 2012–2014 m. periodu atliko 9 pavedimus. Į Medicinos banko sąskaitą keliavusios sumos – nuo 100 tūkst. iki 400 tūkst. dolerių.
15min šią informaciją pateikė Medicinos bankui, įvardijant ir tai, kad pinigų kilmė – masyvi nusikalstama operacija. Tačiau bankas atsisakė atskleisti, kas yra faktiniai „Weatex Group Ltd“ savininkai.
„Jūsų prašoma informacija sudaro Banko paslaptį, todėl Bankas įstatymų nustatyta tvarka tokią informaciją teikia tik valstybės institucijoms ir kitiems asmenims, jeigu teisė gauti tokią informaciją numatyta įstatymuose. Medicinos bankas užtikrina, kad finansinių paslaugų teikimas banke vykdomas griežtai laikantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų“, – tokią banko poziciją 15min perdavė Medicinos banko rinkodaros ir komunikacijos vadybininkė Jovita Janeikienė.
„Citadele“ bankas: juodi pinigai – vadovaujant A.Vaitkunskienei
Panašioje situacijoje atsidūrė ir „Citadele“ bankas. 15min turimais duomenimis, per šiame banke atidarytą sąskaitą 2013–2014 m. prasisuko 1,655 mln. dolerių abejotinos kilmės lėšų.
Jau minėta Jungtinės Karalystės įmonė „Seabon Limited“ bei dar vienas pinigų plovyklos sraigtelis – taip pat Didžiojoje Britanijoje registruota „Tenby Services Limited“ – atliko 8 pavedimus į trečios Jungtinės Karalystės bendrovės „European Brokerage Limited“ sąskaitą. Pavedimų sumos – nuo 100 tūkst. iki pusės milijono dolerių.
Visos šios operacijos atliktos tuo metu, kai „Citadele“ padaliniui Lietuvoje vadovavo A.Vaitkunskienė, šiuo metu diriguojanti Vilniaus savivaldybės administracijos aparatui.
A.Vaitkunskienė 15min teigė, kad minimu laikotarpiu klientų ne iš Lietuvos skaičius mažėjo, o pinigų plovimo prevencijai buvo skirtas pakankamas dėmesys:
„Banke nedirbu jau beveik 2,5 metų, todėl apie esamą padėtį jūsų nagrinėjama tema mažai ką galiu pasakyti. Jo veikla domiuosi tiek, kiek pasidomėti turi banko klientas, nes šio banko paslaugomis naudojuosi.
2006–2014 m. klientų–nerezidentų (klientų, kurie registruoti ne Lietuvoje) skaičius ir jų apyvartos bendrame klientų skaičiuje buvo mažinami, nes didžiausią dėmesį bankas minėtu laikotarpiu skyrė mažų ir vidutinių Lietuvos įmonių ir Lietuvos gyventojų aptarnavimui ir kreditavimui.“
Pašnekovė nurodė, kad minimu laikotarpiu už pinigų plovimo prevenciją banke atsakė valdybos narė Dalia Udrienė, kuriai šie klausimai taip pat buvo perduoti.
„Citadele“ banko atstovė Rita Simanavičiūtė 15min nurodė, kad informaciją apie fizinių ir juridinių asmenų sąskaitas bankuose žurnalistams teikti draudžia įstatymas.
Pasak jos, bendradarbiaudamas su klientais, „Citadele“ bankas griežtai vadovaujasi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, taiko šiame įstatyme numatytą principą „Pažink savo klientą“, siekdamas užkirsti kelią galimoms nusikalstamoms veikoms:
„Vadovaujantis įstatymo reikalavimais, vidinėse banko tvarkose yra numatyta kliento vertinimo procedūra, apimanti tiek pirminį, tiek paskesnius kliento vertinimus. Bankas taiko prevenciją dar prieš pradedant dalykinius santykius su klientu: klientai pildo standartinius klausimynus apie planuojamo bendradarbiavimo su banku apimtis, veiklos pobūdį, verslo partnerius.
Kliento pateikta informacija tikrinama viešai prieinamuose tarptautiniuose informacijos registruose. Banke veikia klientų veiklos monitoringo sistema: periodiškai atliekamas klientų veiklos monitoringas, kurio metu identifikuojami neįprastos kliento veiklos požymiai. Bankas laikosi skaidrumo pozicijos – jei kliento veikloje pastebimi neįprasti požymiai ir bankui nėra aiški tokių sandorių verslo logika, bankas su tokiais klientais nutraukia bendradarbiavimą uždarydamas jo sąskaitas.
Bankas praneša FNTT, jei klientas nebendradarbiauja, neatsako į klausimus, neteikia dokumentų, jei kyla įtarimų dėl kliento verslo logikos bei atliekamų operacijų.“
15min žiniomis, šiuo metu „European Brokerage Limited“ sąskaitų „Citadele“ banke neturi.
Šiaulių bankas – aplinkybių auka?
Nutekėjusiuose bankiniuose duomenyse mirga ir dar du Lietuvos bankai, esantys vienoje kišenėje. Tai Šiaulių bankas bei jo kontroliuojamas bankas „Finasta“.
Duomenys rodo, kad „Seabon Limited“ į banke „Finasta“ esančią sąskaitą 2013 m. birželio-rugpjūčio mėnesiais pervedė kiek daugiau nei 1,88 mln. dolerių. Pinigų gavėja – Belizo įmonė „Carleton Sales Corp“.
Šiaulių banke esančiose dviejose sąskaitose prasisuko didesnė suma – iš viso apie 3,22 mln. dolerių. 1,78 mln. dolerių nusėdo Maršalo salose registruotos įmonės „Rengot Group Limited“ sąskaitoje. Dar 1,44 mln. dolerių nukeliavo į Jungtinėje Karalystėje registruotos „Voxford Technics Ltd“ sąskaitą. Abiem atvejais, pinigus pervedė pinigų plovykloje dalyvavusi Jungtinės Karalystės bendrovė „Valemont Properties Ltd“.
Aplinkybės susiklostė taip, jog galima daryti prielaidą, kad Šiaulių bankas ir jo valdoma „Finasta“ tapo savotiškomis pinigų plovyklos aukomis. Mat „Finasta“ anksčiau priklausė pinigų plovimo istorijose taip pat linksniuotam „Snoro“ bankui, o po Ūkio banko griūties būtent Šiaulių bankas nusipirko vadinamąją „sveikąją“ Vladimiro Romanovo imperijos dalį.
15min kreipėsi į Šiaulių banką su prašymu patikslinti, ar su juodais pinigais susijusios sąskaitos buvo atidarytos dar prieš perimant „Finastą“ ir Ūkio banką. Tačiau ir šis bankas nutarė neteikti jokios informacijos apie savo klientus.
„Bankas neturi teisės atskleisti informacijos apie klientus, jų banko sąskaitas, atliekamas operacijas, turtą, veiklą. Svarbu pabrėžti, kad banko paslaptį sudarančią informaciją bankas gali teikti tik išimtinai LR įstatymų nustatyta tvarka ir tik toms valstybės institucijoms bei asmenims, kuriems teisė gauti tokią informaciją numatyta įstatymuose.
Šiaulių bankas skiria didelį dėmesį pinigų plovimo prevencijai. Vykdydami pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, stebime klientų sąskaitose vykstančias operacijas ir vertinime jų rizikingumą. Identifikavę įtartinas pinigines operacijas, turimą informaciją perduodame Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai ir kitoms atsakingoms institucijoms“, – 15min pateiktame oficialiame komentare teigia Šiaulių bankas.
Primename, jog Lietuvoje nusėdo apie 77 mln. dolerių iš rusiškos pinigų skalbyklos. Didžioji dalis nusėdo ofšorinių įmonių sąskaitose Ūkio banke.
NETRUKUS SKAITYKITE:
Kaip pinigų plovėjai pakinkė lietuviškus sunkvežimius
Ką apie nešvarius pinigus mano daugiau nei milijoną išplautų dolerių gavęs Vilniaus verslininkas
