Tyrimo duomenimis, 40 proc. žmonių bent kartą per metus pasiima pinigų iš ilgalaikiams tikslams skirto taupymo šaltinio, o 13 proc. tai daro kartą per mėnesį.
„Visi esame skirtingi, todėl ne visiems vienodai lengva valdyti savo finansus ir taupyti disciplinuotai. Apklausos duomenimis, labiausiai „skolintis“ iš taupymo rezervo linkę jaunesnio amžiaus (18-25 metų), neturintys šeimos žmonės.
Tai žmonės, kurie dažnai dar neturi tiek pastovių pajamų, tiek ir finansinių įsipareigojimų, todėl kartais gali sau leisti žongliruoti pajamomis ir santaupomis. Tačiau nė vienas nesame apsaugotas nuo netikėtumų, kuriems reikėtų turėti sukauptą kitomis aplinkybėmis neliečiamą finansinį rezervą“, – sako „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.
Penktadalis vis dar gyvena šia diena
Apklausa parodė, kad daugiau nei penktadalis (22 proc.) Lietuvos gyventojų gyvena šia diena ir ilgalaikiams tikslams išvis netaupo. Daugiausia tai jauni (18-25 m.), turintys nebaigtą vidurinį išsilavinimą, nedideles pajamas (iki 300 eurų vienam namų ūkio nariui) gaunantys žmonės, dažnai – namų šeimininkės ar bedarbiai.
„Apie taupymą savo ateičiai Lietuvos gyventojų klausėme ir 2018 m. Tuomet savo ateičiai visai netaupantys nurodė trečdalis (33 proc.) žmonių. Matome, kad poreikis taupyti auga. Tikėtina, kad prie to prisidėjo ir koronaviruso pandemija, daugeliui padėjusi išsigryninti finansinius prioritetus ir užsitikrinti finansinę paramą ištikus nelaimei. Taigi visuomenėje poreikis finansiniam rezervui yra, tačiau tam, kad taupymas nebūtų vienas žingsnis į priekį, o du atgal, reikia surasti tinkamą, padedantį išlaikyti finansinę discipliną taupymo būdą“, – sako A.Grabinskė.
Galėtų sutaupyti ir daugiau
Apklausos duomenimis, 56 proc. lietuvių galėtų savo ateičiai sutaupyti ir daugiau, tačiau jiems trukdo per mažos pajamos. Per mažos gaunamos pajamos itin atsiliepia vyresnio amžiaus (virš 56 m.), mažiau uždirbančių, kaimo vietovėse gyvenančių žmonių galimybėms sutaupyti. Tuo tarpu jauniems žmonėms (iki 25 m.) ir gaunantiems vidutines pajamas (501-700 eurų vienam namų ūkio nariui) taupyti labiausiai trukdo valios stoka.
Kai kurie žmonės iš prigimties yra labiau gabūs finansų valdymui ir turi tam reikalingas asmenines savybes.
„Įdomu, kad valios stoka labiausiai trukdo sutaupyti aukščiausio ir vidutinio lygio vadovams, kurių pajamos dažniausiai būna didesnės nei vidutinės, taip pat didžiųjų miestų gyventojams. Vienas nemažos apimties švedų visuomenės tyrimas parodė, kad kai kurie žmonės iš prigimties yra labiau gabūs finansų valdymui ir turi tam reikalingas asmenines savybes, tokias kaip, savikontrolė.
Taigi nors iš daugelio girdime, kad disciplinuotas taupymas jiems nereikalingas ir jie pajėgūs taupyti savarankiškai, matome, kad nepriklausomai nuo gaunamų pajamų, užimamų pareigų ar išsilavinimo, žmogaus prigimtis kartais nepajėgi atsispirti pagundai pasiskolinti iš taupyklės“, – teigia A.Grabinskė.
