Kaip rodo šiemet „Luminor“ banko atliktas tyrimas, apie ketvirtadalis Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių planavo plėsti savo veiklą, ketindamos didinti pardavimų apimtis, plėsti paslaugų ar produktų asortimentą. Be papildomo finansavimo tokiais atvejais dažniausiai neapsieinama, todėl verslininkams svarbu žinoti, į ką bankai atkreipia dėmesį ir tam pasiruošti iš anksto. V.Žegužauskas ragina bendraujant su bankais atkreipti dėmesį į keletą svarbių dalykų.
Bankams – išsami informacija
Kad bankas svarstytų paskolos paraišką, ji turi būti užpildyta tiksliai ir kruopščiai. Bankai vertina atvirus ir gerai savo verslą išmanančius verslininkus, pateikiančius tiek visą reikiamą informaciją, tiek įmonės istorijos ir ateities planų įžvalgą. Gana dažnai, kreipdamiesi dėl banko paskolos, verslininkai iš pradžių nepateikia visos reikiamos informacijos. Pavyzdžiui, paraiškoje nenurodytas aiškus sandorio tikslas ar ekonominė nauda iš investicijų, nepildoma reikalaujama informacija apie tikruosius naudos gavėjus, įmonės struktūrą ir pan. Šiuos dalykus vėliau verslininkui reikia tikslinti ir tai užima papildomo laiko tiek pačiai įmonei, tiek tenka ilgiau laukti, kol priimamas sprendimas dėl paskolos suteikimo ir išmokamos lėšos.
Finansiniai įgūdžiai ir skaidrumas
Kad gautų paskolą, įmonės vadovai turi turėti supratimą apie įmonės finansinį balansą ir pinigų srautus, taip pat suprasti bendrus finansinius rezultatus. Deja, vis dar pasitaiko įmonių, dirbančių šešėlyje, nerodančių realių pajamų ir bendros finansinės padėties. Vis dar pasitaiko ir atvejų, kai laiku nemokami mokesčiai, o tai bankams kelia įtarimą dėl įmonės patiriamų finansinių sunkumų.
Norint gauti finansavimą, įmonės pinigų srautas turi būti stabilus, o balansas – sveikas. Pavyzdžiui, mokėjimų atidėjimas gali būti tik laikinas sprendimas, kuris ilgainiui problemų neišspręs. Svarbu laiku užtikrinti atsiskaitymus su tiekėjais, darbuotojais ir verslo partneriais ir neleisti kauptis skoloms.
Pinigų srautus reikia išdėlioti ilgesniam laikui, aiškiai žinoti, kada ir iš ko bus gautos pajamos, kam reikės sumokėti, kas per daug kainuoja, kokios galimos alternatyvos ir pan. Nesilaikant įsipareigojimų, partneriai gali nebeduoti prekinių kreditų, susiduriama su apyvartinių lėšų trūkumu, tai lemia brangų skolinimąsi, kuris kartais viršija pelno maržą.
Taip pat svarbu įsivertinti, su kokiais partneriais ir klientais įmonė dirba, kokia jų reputacija – ar nėra šiame rate „toksiškų“ subjektų, kurie patenka į sankcijų sąrašus, dalyvauja neaiškiose schemose ar užsiima ne iki galo aiškia veikla, nes pasekmės ir reputacinė dėmė gali kristi ir ant paties paskolą imti ketinančio verslo.
Vertina pelno investavimą į plėtrą
Bankai, svarstydami paskolos paraišką, vertina ir nuosavas įmonės lėšas bei investavimo galimybes. Investavimas ir rizikavimas savo lėšomis rodo verslininkų atsakingumą ir tikėjimą savo įgyvendinamu projektu. Įmonės likvidumas yra esminis faktorius sprendžiant dėl paskolos suteikimo. Likvidumas ypač svarbus tapo per pastaruosius metus, kai dėl didėjančios infliacijos pabrango įranga, medžiagos ir įvairios žaliavos. Svarbu, ar verslininkai tokiomis sąlygomis sugeba šias išlaidas padengti ir perkelti į galutinio produkto ar paslaugos kainą. Kai kurie verslai skuba gautą pelną išmokėti dividendais, nepalikdami lėšų įmonės finansiniam „buferiui“, plėtrai ir augimui, o tai gali sukelti papildomas problemas finansų srautams.
Taip pat nereikia pamiršti, kad investicijų finansavimas apyvartinėmis lėšomis gali atvesti į nesėkmę. Pavyzdžiui, skolinamasi trumpam terminui, o investuojama į ilgalaikį turtą, kurio atsipirkimas ilgesnis nei trumpalaikių paskolų ar prekinių kreditų. Tokiu atveju neretai atėjus laikui grąžinti trumpam terminui pasiskolintus pinigus, tenka susidurti su nemokumo atveju.
Teigiama kredito istorija – ne vienintelis kriterijus
Nors teigiama kredito istorija yra labai svarbi, tačiau prašant naujos paskolos, įmonės finansinė padėtis kaskart vertinama iš naujo, atsižvelgiant į esamą įsipareigojimų naštą, kuri turi būti proporcinga. Vertinant svarbūs ir privatūs verslininko įsipareigojimai, jeigu jie apmokami iš įmonės lėšų. Pasitaiko atvejų, kai neapgalvotas skolinimasis gali tapti kliūtimi gauti naują finansavimą.
Adekvatūs finansiniai įsipareigojimai ir verslo planavimas
Verslininkai kartais tolesnį verslo augimą vertina pernelyg optimistiškai ir prisiima neadekvačiai didelius finansinius įsipareigojimus. Tai liečia ir investicinius projektus, ir apyvartines lėšas. Tokiais atvejais pajamos arba pelningumas gali nukristi ir nebelieka galimybių vykdyti įsipareigojimus. Verslo konsultantai primygtinai ragina užsibrėžti labai ambicingus augimo planus, tačiau tokie raginimai prisideda prie to, kad įmonės, pernelyg optimistiškai įvertinusios savo augimo perspektyvas, patiria nesėkmę. Vis tik verta priminti, kad tvariausias yra organiškai ir pamatuotai augantis verslas.
Koją versle gali pakišti ir pernelyg optimistinis verslo plano rizikos scenarijus. Paprastai tariant, ateitis planuojama galvojant, kad viskas bus tik gerai ir nesėkmių nebus. Tuo tarpu realiame gyvenime būna visaip. Nieko neatsitiks tik įsipareigojimams – juos reikės dengti, o pajamos ir pelno marža gali susvyruoti bet kada. Itin svarbu pinigų srautuose palikti atsargą, dar kitaip vadinamus „buferius“.
V.Žegužauskas ragina nenuleisti rankų, jei pirmą kartą paskolos paraiška banko nebuvo patenkinta.
„Bankas ir verslininkai yra partneriai, suinteresuoti teigiamu rezultatu. Jei nepavyksta gauti finansavimo iš pirmo karto, dauguma įmonių nenuleidžia rankų, o pasinaudodamos mūsų patarimais, keičia verslo akcentus ir atidžiau vertina galimas rizikas. Ne visada galėsime suteikti finansavimą iš karto, tačiau esame pasiruošę individualioms konsultacijoms, po kurių grįžtame prie derybų stalo su verslininkais“, – aiškina V.Žegužauskas.
