Siekdama išsaugoti darbo vietas Vyriausybės plečia pagalbą įmonėms, kurios neatleis darbuotojų ir nevarys jų neapmokamų atostogų.
Valstybės pagalbos darbo vietai prastovų metu lubos didinamos iki 910 eurų neatskaičius mokesčių, o pati subsidija sieks 70-90 proc. darbo užmokesčio.
Suprasti akimirksniu
- Kai per ekstremalią situaciją ar karantiną paskelbiama prastova, darbuotojas nevyksta į darbą ir jam mokamas ne mažesnis kaip minimalus darbo užmokestis, jei darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Minimali alga šiuo metu siekia 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurus „į rankas“.
Tokiems sprendimams jau pritarė Vyriausybė, o kitą savaitę šie pakeitimai bus svarstomi Seime.
Subsidijos prastovų metu didėja iki 90 proc.
Nors iš pradžių Vyriausybė svarstė skirti 60 proc. subsidijas prastovų metu ir tik toms įmonėms, kurių veikla karantino metu uždrausta ar apribota, nutarta valstybės pagalbą padidinti ir teikti visoms nukentėjusioms įmonėms.
Svarbiausias pakeitimas – prastovų metu Vyriausybė žada kompensuoti arba 70 proc. darbo užmokesčio dydžio, arba 90 proc. Bet tik tiems darbdaviams, kurie įsipareigos darbo vietas išlaikyti 3-6 mėnesius.
Konkretus valstybės mokamos subsidijos dydis priklausys nuo darbdavių – jeigu darbdavys nuspręs mokėti darbuotojui didesnę dalį darbo užmokesčio, daugiau prisidės ir valstybė. Tokiu atveju subsidijos lubos didinamos iki 910 eurų neatskaičius mokesčių.
Jeigu darbdavys nuspręs mokėti mažiau, valstybė prisidės neviršydama vienos minimalios algos.
Darbdavys ekstremalios situacijos ar karantino metu taip pat gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą. Tokiu atveju tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Už darbo laiką mokamas įprastas darbo užmokestis, o už prastovą – proporcingai pagal buvimo joje laiką.
Dėl subsidijų į Užimtumo tarnybą įmonės galės kreiptis nuo balandžio 5 dienos, tačiau subsidijos nepriklausys biudžetinėms įstaigoms.
Nesąžiningi darbdaviai paramos negaus
Tiek premjeras Saulius Skvernelis, tiek finansų ministras Vilius Šapoka ne kartą pabrėžė, kad į šias valstybės subsidijas galės pretenduoti tik sąžiningi darbdaviai.
Tad Vyriausybė siūlo nustatyti, kad subsidija negalėtų pasinaudoti darbdaviai, kurie Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną atleido darbuotojus darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ar darbdavio valia arba išleido neapmokamų atostogų darbuotojo prašymu.
Darbdaviai apie prastovų paskelbimą turės informuoti Valstybinę darbo inspekciją, kad nesusiklostytų situacija, jog darbuotojui paskelbiama prastova, mokama mažesnis darbo užmokestis, bet iš jo reikalaujama atvykti į darbą.
Jei paaiškėtų tokia situacija, subsidija darbdaviui būtų nutraukiama, o jau išmokėtą dalį darbdavys turėtų grąžinti per du mėnesius.
Už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus taip pat siūloma nustatyti didesnes baudas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 240 iki 880 eurų, kai šiuo metu baudos prasideda vos nuo 80 eurų.
Mokesčių atidėjimas
Valstybinė mokesčių inspekcija, atsižvelgusi į nustatytus ribojimus, dėl kurių verslininkai patyrė tiesioginį neigiamą poveikį, VMI interneto svetainėje paskelbė mokesčių mokėtojų sąrašą kuriems bus taikomos pagalbos priemonės. Sąrašą galima rasti čia.
Į sąrašą įtrauktiems verslininkams, nuo kovo 16 d. iki šalyje galios ekstremalioji padėtis, bus taikomas atleidimas nuo delspinigių, iš jų nebus išieškomi mokesčiai, o pateikę prašymą, jie galės supaprastinta tvarka sudaryti mokestinės paskolos sutartį be palūkanų. Šiems mokesčių mokėtojams bus taikomos ir analogiškos valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą palengvinančios priemonės.
Verslininkai, neradę savęs tarp paskelbtų mokesčių mokėtojų, tačiau taip pat patyrę neigiamas pasekmes dėl COVID-19, dėl minėtų pagalbos priemonių taikymo gali kreiptis į mokesčių administratorių, pateikdami supaprastintos formos prašymą dėl pasirinktų pagalbos priemonių taikymo.
Paprastesnė darbuotojų nuoma
Vyriausybė pritarė, kad karantino ar ekstremalios situacijos metu darbdaviams būtų paprasčiau nuomoti darbuotojus įmonėms, kurių veiklos apimtys išaugo.
Sudarytos sąlygos darbdaviams, kurių ūkinė veikla dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino turi būti stabdoma, išimties tvarka per 1 darbo dieną būti įrašytiems į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.
Taip pat darbuotojai pagal terminuotas sutartis galės būti priimami į pareigybes, kurioms įprastai rengiami konkursai.
Darbdaviai nori lengviau atleisti darbuotojus
Vyriausybei rengiant ir siūlant įvairias pagalbos verslui priemones, skirtas išsaugoti darbo vietas, Trišalėje taryboje dalyvaujančios darbdavių organizacijos tvirtina, kad to nepakanka.
Antradienį darbdavių organizacijos kreipėsi į Vyriausybę prašydamos pusmetį netaikyti kai kurių Darbo kodekso nuostatų.
Tarp darbdavių prašymų – leisti nemokėti netesybų už pavėluotą atsiskaitymą su darbuotojais, sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą terminą iki 14 dienų, nepriklausant nuo darbo stažo, leisti nemokėti 2 mėn. išeitinės pašalpos, numatyti darbo dienos trukmę iki 12 val., be darbuotojo sutikimo išleisti jį nepanaudotų kasmetinių atostogų.
Tokie siūlymai papiktino Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narį „valstietį“ Tomą Tomiliną, kuris pareiškė, kad Darbo kodekso atšaukimas nesvarstomas ir paragino darbdavius ekstremalios situacijos metu dalintis atsakomybe.
„Panašu, kad kai kas nepasimokė iš 2008-2010 metų. Tad verslas skatinamas ne dirbti dieną-naktį, taip sukeliant pavojus darbuotojų sveikatai, o visomis priemonėmis išlaikyti darbo vietas. Valstybė garantuos net iki 90 proc. darbo vietos kaštų. Kitą savaitę kelsim pagalbos darbo vietai kartelę iki 900 eurų vienam žmogui per mėnesį. O kai kurių interesų grupių brukami Darbo kodekso keitimo siūlymai tiesiogiai prieštarauja šiai logikai, nes siūlomas lengvesnis atleidimas“, – rašė T.Tomilinas.
Pasak jo, Darbo kodeksas lieka pagrindine veiksminga garantija, kad toks stambus mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimas bus subalansuotas ir visi karantino metu solidariai prisidės prie sunkmečio įveikimo.
Neigiamai darbdavių pasiūlymus įvertino ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
„Didžioji dalis šių pasiūlymų pablogintų darbuotojų padėtį, todėl, mūsų nuomone, nėra priimtini. Valstybė siekia išsaugoti darbo vietas, todėl yra pasirengusi subsidijuoti per prastovas mokamą darbo užmokestį, o šiuo atveju prašoma galimybių palengvinti darbuotojų atleidimą – sutrumpinti įspėjimo terminus, atsisakyti išeitinių išmokų arba jas mokėti iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo“, – teigiama ministerijos komentare 15min.
Be to, ministerija primena, kad darbo negalinčios vykdyti įmonės darbuotojams gali skelbti prastovas, o valstybė subsidijuos iki 90 proc. prastovos metu mokamo minimalaus darbo užmokesčio.
„Jeigu darbdavys pasirinks 90 proc. subsidiją mokėdamas minimalų darbo užmokestį, jo indėlis sudarys vos 61 eurą“, – pabrėžia ministerija.
SADM neigiamai vertina ir darbdavių organizacijos norą pailginti darbo dienos trukmę iki 12 valandų, o vidutinę darbo savaitės trukmę – iki 48 valandų nemokėdamos už viršvalandžius ar papildomą darbą.
„Tačiau šiuo sudėtingu laikotarpiu kaip tik didesnis dėmesys turi būti skiriamas darbuotojų sveikatai, o tai neatsiejama nuo pakankamo poilsio. Jeigu įmonė gauna daugiau užsakymų, tuomet galima pasitelkti daugiau darbuotojų – juk dalis žmonių Lietuvoje neturi darbo ar yra išleisti nemokamų atostogų“, – teigiama ministerijos komentare.
