„Lietuviai nėra linkę apsipirkti mažose krautuvėlėse, tačiau pratinasi tai daryti, nes pamatė, kad tai – naudinga“, – kalba Z.Sorokienė.
Savo ruožtu J.Rojaka pažymi, kad besiformuojantis lietuvių įprotis atsispindi ir statistikoje: „Remiantis statistika, praėjusiais metais žmonės pradėjo daugiau pinigų leisti mažose specializuotose sūrio, mėsos, ekologiškų prekių parduotuvėse. Vartotojai pradėjo ieškoti kitokių produktų, nei gali rasti prekybos centruose, tačiau tokia tendencija labiau pastebima tik didmiesčiuose.
Tai lėmė pajamų augimas, kintanti apsipirkimo kultūra ir didėjantis pasirinkimas. Be nuoseklaus pajamų augimo tokioms parduotuvėms suklestėti ir išgyventi būtų sunku.“
Anot Z.Sorokienės, tris dienas trukusi didžiųjų prekybos centrų boikoto akcija, sugalvota pastebėjus itin aukštą žiedinio kopūsto kainą, leido žmonėms iš naujo atrasti mažas parduotuvėles, turgavietes. „Jų prekybininkai akcijos metu teigė pajutę padidėjusį pirkėjų srautą“, – tikina pašnekovė.
Lietuviai mėgsta didelius prekybos centrus
Nors pamažu atsigręžia į nedideles krautuvėles, lietuviai labai mėgsta didelius prekybos centrus, kuriuose prekių asortimentas yra didesnis, nei jiems kada gali prireikti.
Išgyvenome laikotarpį, kai prekyba buvo suvaržyta, o prekių trūkumas buvo kasdienybė,– Z.Sorokienė.
„Taip yra todėl, kad išsilaisvinus iš Sovietų Sąjungos prekybos centrai ir prekių gausa mums buvo didelė naujiena. Išgyvenome laikotarpį, kai prekyba buvo suvaržyta, o prekių trūkumas buvo kasdienybė. Kai pradėjo kurtis dideli prekybos centrai, visi puolė gėrėtis prekių gausa, tvarka centruose.
Čia yra to laikmečio savivaldos institucijų kaltės: jie, užhipnotizuoti naujų galimybių, prekių gausos, nekontroliavo proceso ir neįžvelgė, kokią naudą valstybei ir jos ekonomikai teikia smulkusis verslas“, – kalba Z.Sorokienė.
Smulkiesiems prekybininkams sąlygos tampa palankesnės
Pasak Z.Sorokienės, požiūris į smulkųjį verslą pastaruoju metu keičiasi, tačiau reikalavimai jam kol kas išlieka dideli, todėl smulkieji prekybininkai negali suklestėti.
„Tačiau viskas eina geryn, pozicija keičiasi, todėl tikiu, kad sulauksime laikų, kai miestuose ir kaimuose atsiras daugiau mažų specializuotų parduotuvėlių.
Jei labiau suklestėtų mažieji prekybininkai, naudą pajustų ir pirkėjai. Turėdami mažiau išlaidų, mažieji prekybininkai gali pasiūlyti mažesnes kainas. Tiesa, galbūt jie nepasiūlys didelio asortimento, tačiau ne visiems tokio plataus asortimento iš tiesų reikia. Be to, tai naudinga ekonominiu požiūriu – galėdami kurti savo verslą žmonės neemigruos“, – kalba Z.Sorokienė.
Pasak J.Rojakos, kol kas mažosios parduotuvės yra nišinės, o su dideliais prekybos centrais konkuruoti maržomis joms yra sunku. Tačiau kokybės prasme jos nesunkiai gali nušluostyti nosį bet kuriam prekybos tinklui.
Lietuvos situacija – išskirtinė
Daugiau smulkiųjų prekybininkų ir parduotuvėlių galėtų didinti konkurenciją bei mažinti kainas išsivysčiusiose šalyse įprastomis sąlygomis, bet ne Lietuvoje.
„Lietuvos situacija kitokia nei pažangiose Europos šalyse. Išsivysčiusiose šalyse prekybos tinklų darbo laikas ribojamas, jie įkurti už miesto centro ribų, jo pakraščiuose. Lietuvoje didieji prekybos centrai yra miesto centre, tad konkuruoti mažoms parduotuvėlėms panašomis arba mažesnėmis kainomis būtų sudėtinga.
Kita vertus, matome, kad ūkininkai siūlo savo produkciją, jei ne mažesnėmis, tai panašiomis kainomis ir, manau, kad tai yra mūsų kelias“, – sako J.Rojaka.
Mažesniems prekybininkams, anot ekonomistės, suklestėti trukdo tai, kad nepriklausomybės aušroje įkurti mažesnę parduotuvę buvo labai sudėtinga ir per brangu dėl didelių reikalavimų.
„Nors biurokratijos mažėja, atidaryti parduotuvėlę tampa lengviau, starto pozicijos buvo nevienodos, tad mažesnėms parduotuvėms pasivyti didžiąsias yra sunkiai įmanoma“, – pažymi ekonomistė.
