Tokią poziciją diplomatas, ministro pirmininko patarėjas A.Vinkus išsakė LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“.
– Pone Vinkau, buvote Maskvoje susitikęs su atsakingais pareigūnais. Kokia jūsų išvada – kodėl prasidėjo pieno produktų blokada?
– Man teko toks likimas važiuoti. Ne dėl to, kaip vienoje laidoje sakė, kad mane pasirinko Maskva, o todėl, kad mane delegavo ministras pirmininkas. Manau, mane pasirinko dėl to, kad beveik penkerius metus dirbau vyriausiuoju Lietuvos valstybinės veterinarijos gydytoju ir buvau Lietuvos priešepideminės komisijos pirmininku. Su ponu Oniščenka yra tekę anksčiau susitikti, bet tik kelis kartus ir trumpam. Vis dėlto šioje situacijoje manau, kad svarbu ne tiek paanalizuoti tas priežastis, tai spėsim, bet svarbiausia – kuo skubiau įjungti žalią šviesą mūsų vežėjams ir prekybininkams. Situacija yra sunki. Vienos įmonės vadovas užsiminė, kad jei blokada tęstųsi dar mėnesį ar du, jis turėtų atleisti atitinkamą darbuotojų skaičių.
Žinoma, mes su Genadijumi Oniščenka taip pat susitikome išlaikydami orumą, savigarbą ir profesionalumą. Turiu minty pieno perdirbimo įmones. Jie buvo gerai pasiruošę. Nors iki tol žiniasklaidoje buvo daug informacijos apie Rusijos priešiškumą ir aroganciją, mes buvome sutikti tikrai maloniai ir diplomatiškai, pagarbiai.
– Jūs išgirdote argumentus?
– Taip, išgirdome. Jie ir Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) yra informavę, kad Lietuvos produkcijoje aptikti tam tikri mikrobiologiniai pakitimai ir kiti parametrai. Mūsų tikslas buvo išgirsti – būtent kas ir kokiuose produktuose yra negerai. Nesigilinome, kokios blokados priežastys, kas kam ir kodėl nepatinka. Paprašėm, kad visi argumentai būtų pateikti raštu, tikimės, kad atvykus ekspertų grupei, galėsime visa tai aptarti.
– Pone Vinkau, ar jūs sakote, kad tai yra techninė problema?
– Aš manau, kad šiuo metu tai yra techninė problema. Apie kokius nors politinius niuansus nenoriu ir nemanau, kad galiu komentuoti. Aš tik vykdžiau premjero pavedimą – daryti viską, kad kuo greičiau būtų uždegta žalia šviesa. Manau, kad tai pavyko, pralaužėme ledus. Aš prašyčiau tik vieno – duokime ramybę tai grupei, kuri dirba. Leiskime susikaupti darbui, o ne nuo pirmos minutės žiniasklaidai persekioti ir klausinėti.
– Pone Vinkau, jūs turbūt sutiksite, tai sako ir pieno perdirbėjai, kad norėdamas ką nors rasti visada ir surasi?
– Aš pirmiausia noriu paaiškinti, kad mes užmezgėme kontaktą, pradėjome derybas. Aš nusiteikęs optimistiškai. Pirmiausia reikėtų ieškoti teigiamų dalykų ir išeičių, o išvados bus vėliau. Kai prekybininkai vėl galės vežti savo produktus, tada rūpinsimės, kad ateityje tokių problemų nekiltų.
– Pone Vinkau, kaip nutiko, kad jūs vėl Vilniuje? Anksčiau esate sakęs, kad jūsų svajonė likusią gyvenimo dalį praleisti Neringoje.
– Buvau šio miesto meras, iki šiol širdyje šiam miestui jaučiu didelę simpatiją ir esu Neringos patriotas. O kodėl aš Vilniuje? Pabuvęs Neringoje, pakvėpavęs sveikiausiu oru pasaulyje, pasijutau dar jaunesniu ir supratau, kad man trūksta veiklos. Premjeras tai pastebėjo ir mane pakvietė.
– O kalbant rimčiau – jums iš tiesų pritrūko erdvės?
– Na, buvo ir įvairių šeimyninių problemų, ir kitų dalykų. Yra dar sričių, kuriose noriu save išbandyti, kiek tai leis dangus ar Dievas.
– Socialdemokratai triuškinamai laimėjo savivaldybių rinkimus Neringoje. Jūs buvote viešai įvardijamas kaip realiausias meras ir turbūt be problemų būtumėte tęsęs kadenciją. Gal toks jūsų sprendimas yra nelabai sąžiningas Neringos gyventojų atžvilgiu?
– Iš tiesų iš pradžių buvo visokių nuomonių ir klausimų, bet kalbėjausi su žmonėmis, manau, jie suprato. Rinkimai, manau, buvo puikus įrodymas, kad nereikia klijuoti etikečių ir klausyti, kas ką sako. Juk prieš rinkimus buvau vadinamas ir „rusofilu“, ir „Maskvos agentu“. Kalbėta, kad planuoju rusams parduoti visą Neringą. Bet žmonės manimi pasitikėjo ir dabar pasitiki.
– Grįžkime prie jūsų diplomatinės praktikos. Esu ne kartą kalbėjęs su kolegomis Latvijoje, Estijoje. Jie sakė, kad kai jūs buvote ambasadorius, atrodė, kad Lietuva yra didžiausia šalis pasaulyje. Kaip manote, kaip klostytųsi jūsų karjera, jei būtumėte paskirtas ambasadoriumi Vašingtone ar Briuselyje? Ar jūsų bendravimo stilius tinkamas visur?
– Na, žinote, ne man spręsti, kur mane nukreipia. Bet jei jūs man pasiūlytumėt savo vietą, aš bandyčiau ir čia vadovauti.
– Ar jūs dabar jaučiatės savo vietoje?
– Aš iš tiesų jaučiuosi savo vietoje.
