„Monetoje siekiau įamžinti pirminę Šv. Kalėdų prasmę – Jėzaus Kristaus gimimo momentą. Tarsi norėčiau visus pakviesti grįžti į pradžią, kuri dažnai mūsų laikais paskęsta blizgučių ir lempučių fone. Tam pasirinkau prakartėlės motyvą – Šv. Kalėdų elementą, vaizduojantį Išganytojo atėjimą,“ – teigia monetos dizaino autorius Antanas Pocevičius.
Penkių dolerių nominalo monetos averse matyti ėdžiose gulintis kūdikėlis Jėzus, šalia jo – Marija ir Juozapas, žvelgiantys į naujagimį. Iš vienos pusės juos supa piemenys, iš kitos – naminiai gyvulėliai. Kompozicijos viršuje pavaizduoti du angelai, virš kurių spindi Betliejaus žvaigždė. Fone iškaldinti trijų karalių – Kasparo, Merkelio ir Baltazaro – vardų inicialai. Apačioje matyti Chi Rho kristograma, laikoma viena ankstyviausių kristogramų, kurią sudaro dvi pirmosios graikiškojo Kristaus vardo varianto raidės. Viršuje palei monetos briauną driekiasi užrašas „Merry Christmas“. Monetos reverse iškaldintas šalies leidėjos Niujės herbas, kuriame pavaizduota nacionalinė šalies gėlė Puakenikeni.
Gryno 999,9/1000 prabos aukso ir aukščiausios „proof“ kaldinimo kokybės moneta išleista 500 vienetų tiražu. Jos skersmuo 18 mm, o masė – 1,2 g.
Jėzaus gimimas vaizduojamas ir suvokiamas remiantis Mato ir Luko evangelijų pasakojimais. Iš evangelijų bei mokslo tyrimų žinoma, jog Jėzus Kristus gimė Judėjoje, Betliejuje. Jėzaus gimimo data laikoma gruodžio 25 diena – Šv. Kalėdos.
Pirmuosius tris krikščionybės gyvavimo šimtmečius Jėzaus Kristaus gimimas nebuvo švenčiamas. Jį pradėta minėti ankstyvajame romėnų kalendoriuje nuo 336 m., kai imperatorius Konstantinas priėmė krikščionybę. Taip Kalėdų šventė pakeitė romėniškąją Nenugalimosios saulės (lot. Sol Invictus) šventę. Kalėdų dienos reikšmė dar labiau išaugo po to, kai Karolis Didysis buvo karūnuotas imperatoriumi 800 m. gruodžio 25 d. Brandžiaisiais viduramžiais Kalėdos jau buvo įgavusios itin didelę visuotinę reikšmę. Kalėdų šventės svarba tiek religinei bendruomenei, tiek visuomenei akivaizdi iki šių dienų
