Mat brangūs, neatitinkantys įmonės politikų daiktai gali sukelti rimtų teisinių iššūkių tiek dovanojančiai, tiek dovaną priėmusiai pusei. Kokias dovanas ir kaip jas įteikti, kad būtų galima išvengti nemalonumų?
„Dovanos, ypač vertingos, gali sukelti įtarimų dėl nesąžiningos veiklos, interesų konflikto ar net korupcijos. Vystant verslo santykius svarbu, kad dovanos netaptų priemone daryti įtaką ar sukeltų įtarimų dėl dovanų gavėjo nešališkumo. Pavyzdžiui, dovanos gali sukurti situaciją, kai darbuotojas ar verslo partneris jaučiasi įpareigotas priimti palankius sprendimus dovanotojo naudai. Dėl to kyla ne tik reputacinės, bet ir teisinės rizikos, nes tokie veiksmai gali būti laikomi interesų konfliktu“, – sako Jovita Valatkaitė, „Cobalt“ asocijuota partnerė, darbo teisės praktikos grupės vadovė.
Anot J.Valatkaitės, renkant, dovanojant ir priimant dovanas svarbu atkreipti dėmesį, kad nemažai įmonių yra priėmusios interesų konflikto vengimo tvarkas ar korupcijos prevencijos politikas.
„Vidiniuose dokumentuose neretai nurodoma, kad vertingų dovanų, kurios peržengia įprastas verslo santykių ribas, priėmimas būtų laikomas interesų konfliktu. Dažnai nurodoma, kad darbuotojai turėtų atsisakyti priimti dovanas, kurių vertė viršija tam tikrą sumą. Nors bendros taisyklės, kokia dovana laikoma vertinga, nėra, tačiau dažniausiai laikoma, kad dovanos viršijančios 100 Eur ar netgi 50 Eur jau peržengia įprastų verslo santykių ribas.
Tokios taisyklės yra ne iš piršto laužtos. Darbo kodekse numatyta, kad kiekvienas darbuotojas privalo būti lojalus darbdaviui ir vengti interesų konflikto. Įprastai laikoma, jog kilo interesų konfliktas, jei darbuotojas pirmiausia vadovaujasi savo interesais, siekia naudos sau (savo šeimos nariams, artimiesiems), o ne darbdaviui. Be to, Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatos taikomos ir privačiojo sektoriaus įmonėms, todėl svarbu vengti veiksmų, kurie būtų interpretuojami kaip papirkimas, prekyba poveikiu ir panašiai“, – sako advokatė.
Neperžengti ribų ir įvertinti situaciją
Nepaisant šventinio laikotarpio, būtina apgalvoti dovanas ir patį dovanojimo procesą, jei įmonė yra derybų su partneriais procese, dalyvauja konkurse dėl paslaugų teikimo ar viešajame pirkime, pažymi J.Valatkaitė:
„Jeigu derybos su partneriais yra intensyvios ir sprendžiami svarbūs klausimai, bet kokia dovana gali būti interpretuojama kaip spaudimo priemonė. Pavyzdžiui, derybų metu dovanotas vertingas daiktas gali sukelti įtarimų, kad siekiama neteisėtai paveikti sprendimus. Taip pat ir konkursų ar viešųjų pirkimų laikotarpiais dovanų teikimas yra ypač rizikingas. Pavyzdžiui, jei tiekėjas, dalyvaujantis konkurse, įteikia prabangų daiktą sprendimus priimančiam darbuotojui, tai gali būti laikoma nesąžiningu pranašumo siekimu arba net kvalifikuojama kaip nusikalstama veika.“
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į dovanojimo dažnį.
„Dažnai ir tiems patiems asmenims teikiamos dovanos gali sukelti įtarimų, jog taip siekiama įgyti specialų palankumą ar net tam tikrą priklausomybę nuo dovanotojo. Pavyzdžiui, jei klientas nuolat dovanoja prabangius daiktus konkrečiam pardavimo vadybininkui, tai gali būti bandymas paveikti vadybininko sprendimus. Žinoma, visuomet svarbu įvertinti bendrą kontekstą bei dovanos vertę“, – sako advokatė.
Ar galima dovanoti alkoholinius gėrimus?
Prabangūs alkoholiniai gėrimai – nereta dovana, bet vis dar kyla klausimų ar ji nepažeis teisės aktų. Nors alkoholinius gėrimus duoti kaip premiją, prekės priedą arba tiesiog padovanoti yra draudžiama, šių metų vasarą buvo priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kurios liberaliau reguliuoja šių gėrimų dovanojimą.
„Draudimas nebetaikomas įmonėms, norinčioms verslo partneriams dovanoti alkoholinių gėrimų reprezentacinėms reikmėms, pavyzdžiui, siekiant užmegzti naujus ar pagerinti esamus verslo ryšius, – sako Juras Žymančius „Cobalt“ intelektinės nuosavybės ir IT reguliavimo teisės praktikos grupės vyresnysis teisininkas. – Visgi nereikėtų pernelyg laisvai interpretuoti šį pakeitimą ar juo prisidengti alkoholinius gėrimus dovanojant savo darbuotojams ar akcininkams.
Reguliavimo atlaisvinimas netaikomas vartojimo santykiams. Tai reiškia, kad fiziniai asmenys – darbuotojai ar akcininkai – turėtų būti išbraukti iš alkoholinių gėrimų gavėjų sąrašo. Taip pat svarbu žinoti, kad tokiu tikslu įsigijus alkoholinius gėrimus, nepavyks patirtas išlaidas pripažinti reprezentacinėmis sąnaudomis. Priešingu atveju įmonėms už Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų draudimų nesilaikymą gali grėsti bauda iki 2 896 eurų.“
Ar galima dovanos atsisakyti?
Verslo santykių kontekste, dovanų grąžinimas tampa vis labiau įprasta praktika, sako J.Valatkaitė. Ypač jei dovanos priėmimas prasilenktų su įmonės vidinėmis politikomis ar reikštų jų pažeidimą.
„Dovanos gali būti malonus šventės akcentas, tačiau jos neturėtų sukelti teisinių ar reputacijos rizikų. Jei kyla įtarimų dėl dovanų, gautų iš partnerių, klientų ar darbuotojų, dovanos galima atsisakyti. Dėl tokio sprendimo nemaloniai neturėtų jaustis nei dovaną priimantis asmuo, nei dovanos teikėjas. Visgi norint išlaikyti skaidrius ir patikimus verslo santykius svarbu aiškiai iškomunikuoti, dėl kokių priežasčių asmuo negali dovanos priimti“, – sako advokatė.
