Seimo priimtas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimas įtvirtina, kad darbdaviai privalės „Sodrai“ mokėti įmokas nuo ne mažesnio nei minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA). Tai reikš, kad darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos negalės būti mažesnės nei 124,7 euro, nors iki šiol ši suma kinta priklausomai nuo mokamo atlyginimo.
Mes rinksimės darbuotojus, kurie yra iki 24 metų, arba tie, kurie turi kitą darbą. Jei neturi darbo – ačiū, viso gero, – neslėpė verslininkas M.Kieža.
15min rašė, kad įstatymo pasikeitimai palies kone 200 tūkstančių žmonių: tiek žmonių iki šiol uždirba mažiau nei kitąmet numatytas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA), sieksiantis 400 eurų.
Atleis iki 70 proc. valytojų
Valymo paslaugų įmonės „Ideali švara“ vadovas Romanas Motiekaitis Seimo įtvirtintas socialinio draudimo įmokų „grindis“ vadina didžiausiu absurdu ir kalba, kad gali atleisti iki 70 proc. darbuotojų.
„Bus labai liūdna, teks atleidinėti. Čia vienareikšmiškai. Kitaip tariant, įmonė bus varoma į bankrotą. Valstybė rūpinasi tuo, kad tokios įmonės bankrutuotų, ir jos bus priverstos bankrutuoti nori ar nenori. Valymo paslaugoms tai ypač aktualu“, – sako R.Motiekaitis.
Jis aiškina, kad visiems valytojams neįmanoma dirbti po 8 valandas per dieną – visu etatu.
„Jūs pats įsivaizduokite, kaip valytoja gali dirbti 8 valandas? Darbo metu ji dirbti negali. Po darbo – ilgiausiai iki 10 valandos vakaro ir ne ilgiau. Per naktį juk nedirbs“, – sako R.Motiekaitis ir pažymi, kad vakare dirbusi valytoja ryte taip pat nebegali dirbti – tą riboja Darbo kodekse įtvirtintas darbo ir poilsio režimas.
R.Motiekaitis piktinasi, kad pačios valstybės institucijos perka valymo paslaugas už kuo mažesnes kainas ir tokiu grafiku, kad valytojams dirbti visu etatu nelieka galimybės.
„Pati valstybė daro viena, rašo kita, o trečius įstatymus leidžia: patys užsakinėja per konkursus paslaugas, kad būtų valoma, tarkime, du ar tris kartus per savaitę valandomis po darbo. Tai maksimaliai nuo 5 iki 10 valandos, vadinasi, net ir iki pusės etato neįmanoma surinkti“, – sako R.Motiekaitis.
Jis viliasi, kad galbūt įstatymo nepasirašys prezidentė.
Tai nesąmonė, nesuprantu, nesąmonė, jie negali taip padaryti, – sakė kepyklėlės „Trakainė“ vadovė Sandra Sėlenienė.
„Įsivaizduokime prezidentūrą – prezidentė dirba, ateina valytoja su šluota ir sako, gerb. prezidente, pasitraukite, aš čia valysiu. Tai kur logika? Ir tai aktualu ne tik valymo įmonėms. Daug kur žmonės net nenori dirbti visu etatu, jiems patiems nereikia. Aš kaip darbdavys negaliu priversti dirbti 8 valandas… Jei prezidentė pasirašys, tai čia jai bus didelis minusas“, – sako R.Motiekaitis.
Paklaustas, kiek darbuotojų įstatymo pakeitimai gali paliesti, jis rėžė tiesiai – daugiau nei du trečdalius.
„Kalbame apie 70 proc. darbuotojų. Jei negali pasiūlyti ilgiau dirbti, turėsi jį atleisti. Mes dirbame ne tik Vilniuje ir ne tik su didelėmis įmonėmis. Dirbame su smulkiomis įmonėmis mažuose miestuose, rajonuose. Pavyzdžiui, kur nedideliam miestelyje valytojai surasti visą etatą? Be šansų. Tai ten viskas bus nutraukiama, bus atsisakoma sutarčių, žmonės bus atleidžiami, vienareikšmiškai“, – apgailestavo R.Motiekaitis.
Spalio mėnesį „Ideali švara“ 115 darbuotojų mokėjo vidutinius 178 eurų atlyginimus.
Seimo ir Vyriausybės valytojai MMA neuždirba
Seime ir Vyriausybėje valymo paslaugas teikiančios 889 darbuotojus turinčios „Corpus A“ direktorius Egidijus Sakalauskas patikina, kad dabar tikslas – išgyventi. Pasikeitimus jis vertina itin neigiamai. Įmonėje vidutinis atlyginimas siekia 344 eurus, ir vėlgi – valytojai neturi viso etato.
„Natūralu, mes esame įspausti į kampą. Turėsime mokėti daugiau, vadinasi, pakils mūsų darbo sąnaudos, ir kiek įmanoma teks juos perkelti – didinti paslaugų įkainius. Vienareikšmiškai. Mūsų atveju kai kurioms kompanijoms tai bus kaip akmuo po kaklu“, – sako E.Sakalauskas.
Anot jo, išgyventi šį periodą prireiks „nežmoniškų pastangų“.
Eilinį kartą sprendimas priimamas nuo sausio – tai čia liko trys savaitės, įskaičiuojant šventinį laikotarpį, o kai kurias sutartis reikia persiderėti, nutraukti, padidinti kainas ir ką tiktai nori, – sakė E.Sakalauskas
„Laukia daug derybų, aiškinimų klientams. Vėlgi, eilinį kartą sprendimas priimamas nuo sausio – tai čia liko trys savaitės, įskaitant šventinį laikotarpį, o kai kurias sutartis reikia persiderėti, nutraukti, padidinti kainas ir ką tiktai nori. Tam yra įspėjimo terminai – mėnuo, du, trys ir panašiai. Į tai visiškai neatsižvelgiama“, – teigia E.Sakalauskas ir piktinasi, kad verslui niekuomet nepaliekama laiko pasiruošti, strategijos valstybėje nėra, ir „visi pastatomi prieš faktą“.
Jis patikina, kad valymo paslaugos tikrai brangs tokia dalimi, kiek padidės bendrovių sąnaudos.
„Akivaizdu, kad darbuotojų teks atsisakyti. Kai kuriems klientams teikti paslaugas taps nuostolinga – reikės ir nutraukti sutartis, ir atleisti žmones“, – sako E.Sakalauskas.
Seimas ir Vyriausybė, panašu, valytojas turės bent tol, kol galios įspėjimo terminai.
„Mes privalėsime pajamomis kompensuoti padidėjusias sąnaudas. Jei klientai atsisakys mokėti, gali būti visaip. Rinkoje bus daug pokyčių – įspėjimo terminai, nauji konkursai, atleidimai ir kita.
PATIKSLINTA. Prezidentūroje dirba etatinės valytojos, kurios uždirba daugiau nei MMA. Bendrovė „Švaros garantas“, kurios 217-os darbuotojų vidutinis darbo užmokestis – 316 eurų, prezidentūroje neteikia valymo paslaugų. Iš jos vieną kartą tik buvo pirktos vaškavimo paslaugos.
Saugos brangiau ir dairysis tik jaunų
Saugos bendrovės „Argentavis“ direktorius Donatas Plečkaitis patikina, kad klientams kainos dėl „Sodros grindų“ turės didėti.
„Didinsime klientams kainas. Matote, tai nelabai nuo mūsų priklauso. Jei yra užsakymas, kad reikalingas darbuotojas pusei etato, tai mes negalime to pakeisti. Mes esame paslaugos tiekėjas, ir mes orientuojamės į kliento poreikį“, – sako D.Plečkaitis.
Tačiau jis nesitiki, kad brangimas bus žymus – klientai prie to irgi turės prisitaikyti ir gali būti ieškoma lankstesnių sprendimų. Spalį „Argentavis“ dirbo 105 darbuotojai ir jiems buvo mokamas vos 39,88 eurų vidutinis atlyginimas.
„Nemanau, kad labai brangs. Klientai irgi bandys kažkaip spręsti, kad būtų viso etato paslaugų užsakymai. Pokyčių apsaugos rinkoje bus, bet ne tiek, kiek valymo“, – vertino D.Plečkaitis.
Verslininkę Sandrą Sėlenienę, kepyklėlės „Trakainė“ vadovę, kaip reikiant nuliūdino 15min skambutis – apie įstatymų pasikeitimus ji dar nežinojo. Jos valdomoje „Akriva“ bendrovėje dirba 57 darbuotojai už vidutinį 203 eurų atlyginimą.
„Matote, mūsų toks darbo pobūdis – žmonės dirba pagal iškvietimą. Tai kiek iškviečia, tiek ir dirba. Nedirba jie kitose darbovietėse, gal kai kurie ir dirba, nežinau… Na, tai nesąmonė, nesuprantu, nesąmonė, jie negali taip padaryti“, – teigė S.Sėlenienė ir patikino, kad dar nesvarstė, kokių sprendimų imsis, tęsti pokalbio ji nebenorėjo.
UAB „Be recepto“ Klaipėdoje teikia renginių aptarnavimo paslaugas, aptarnauja Klaipėdos „Švyturio“ areną, taip pat ruošia įvairius privačius renginius – vėlgi, įmonės darbuotojų darbo krūvis priklauso nuo užsakymų. Vidutinis 60 įmonės darbuotojų atlyginimas – 178 eurai.
„Iš esmės aš jau žinau, kad greičiausiai mes rinksimės darbuotojus, kurie yra iki 24 metų, arba tie, kurie turi kitą darbą. Jei neturi darbo – ačiū, viso gero“, – sakė „Be recepto“ vadovas Mindaugas Kieža.
Mat įstatymo išimtis bus taikoma trimis atvejais – jeigu darbuotojas būtų apdraustas pas kitą darbdavį, gautų senatvės ar netekto darbingumo pensiją arba būtų jaunesnis nei 24 metų.
„Sodros“ duomenimis, mažiau nei minimalų atlyginimą Lietuvoje uždirba 144 tūkst. gyventojų, o dar 40 tūkst. gauna MMA – 380 eurų. Lapkritį „Sodra“ patikslino, kad tebėra 23 tūkst. vadovų, kurie per mėnesį neuždirba minimumo.
Rinkoje atsiras diskriminacija
Renginių priežiūros paslaugas teikiančios „Asistentai.lt“ direktorius Egidijus Juzikis įžvelgia, kad įstatymų pasikeitimai rinkoje įneš daug neteisybės.
„Atrinkti tik jaunų darbuotojų negalima, nes tada bus diskriminacija. Bet mums tai nelabai aktualu, nes čia 95 procentai dirbančiųjų – studentai iki 24 m., o vyresni – administracija, kurie ir taip daugiau uždirba, jiems įtakos tai neturi“, – sako E.Juzikis.
Tačiau verslui prisitaikant prie naujų reikalavimų, vyresni darbuotojai, tikėtina, diskriminaciją patirs.
„Įstatyme matau pačią didžiausią neigiamybę tą, kad visi yra sulyginami, nors kiekvienas verslas skiriasi: paslaugų, prekybos ir kiti. Čia nebelieka lankstumo, tai blogiausia. Darbdavys stumiamas į diskriminacinius santykius – turi rinktis jaunus darbuotojus. Viena vertus, tai gerai, kad jaunimas įgis patirties, tačiau negi tie vyresni darbuotojai jau niekam nebereikalingi?“ – svarsto E.Juzikis.
Jis teigė, kad rinkoje bus įdomių procesų, nes verslas turės prisitaikyti.
„Kai kur gali būti atleidimų, tačiau paprastai, kai atsiranda papildomų kaštų, tai didėja įkainiai. Tai tas bus. Jei darbuotojas geras, tu stengsies jį išlaikyti – mokėsi daugiau, bet daugiau tikėsies gauti iš užsakovo. Tai toks užburtas ratas, kad kažkas kažkam turės pabrangti“, – svarstė E.Juzikis.
