Įmonių personalo skyriai jau sulaukia tris dienas panorusių atostogauti darbuotojų prašymų. Mat gruodžio 27-29 dienomis pasiėmus laisvadienius ar išėjus atostogų, į darbą nereikėtų eiti nuo gruodžio 23 iki pat sausio 2 dienos.
„Kai kuriose įmonėse naujasis Darbo kodeksas šiemet suteiks darbuotojams galimybę laisviau pasinaudoti atostogomis šventiniu laikotarpiu, nes atostogų skaičiavimas darbo dienomis šiuo atveju supaprastina apskaitą ir paties darbuotojo suvokimą, kiek atostogų jis/ji panaudos“, – sako Personalo valdymo profesionalų asociacijos direktorė Aušra Bytautienė.
Tokią praktiką vadina gerąja
Pasak personalo ekspertės, jei tik verslas per šventes nepatiria didelio užimtumo – išleisti darbuotojus pailsėti turėtų būti įprasta praktika.
„Protingi ir žmonių valdymą suvokiantys vadovai turėtų ne tik sudaryti galimybę darbuotojams šventiniu laikotarpiu susikurti tokias atostogas. Papildomų apmokamų atostogų dienų suteikimas tarp švenčių gali tapti puikia skatinimo ir rūpinimosi darbuotojais priemone, ypač dabartinėje situacijoje, kai įmonėms sudėtinga pritraukti ir išlaikyti darbuotojus“, – tikina A.Bytautienė.
Ji pastebi, kad netgi tos įmonės, kuriose šventinis laikotarpis yra itin intensyvus, pvz. prekybos centrai, taip pat rūpinasi savo darbuotojais peržiūrėdamos ir sutrumpindamos parduotuvių darbo laiką.
„Papildomos įmonės suteikiamos atostogų dienos ar darbo laiko sutrumpinimas pažangiose įmonėse vertinamos kaip būdas parodyti rūpestį savo darbuotojais, jų darbo ir gyvenimo balansu, taip pat kaip priemonė stiprinti savo kaip darbdavio įvaizdį“, – aiškina A.Bytautienė.
Darbdaviai: nedirba visa Europa
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktorius Danas Arlauskas dar prieš kelis metus skaičiuodavo, kad vienas laisvadienis valstybei kainuodavo apie 100 milijonų litų (29 mln. eurų) nesukurto BVP. Tačiau dabar ir jis sutinka – verčiau tarp švenčių leisti žmonėms pailsėti, nei darbe įkalinti neproduktyvius darbuotojus.
„Turiu pripažinti, kad prieš 10 metų buvome oponentai, kad tokią praktiką reikia stabdyti, kad diena kainuoja milijonus ir aš buvau tokio moralizavimo priešakyje. Tačiau dabar mes pakankamai stipriai savo požiūrį pakeitėme ir patys suprantame, kad turime prisiderinti prie to ciklo, kuris būdingas visai Europai. Esame Europos pakraštys ir mums nereikia keisti pasaulio – reikia prie jo prisiderinti“, – sako D.Arlauskas.
Jis tikina, kad ne tik pats asmeniškai, bet ir absoliuti dauguma darbdavių prailgintas darbuotojų šventes vertina teigiamai.
„Tie, kurie mąsto moderniai, jie pozityviai vertina tokią pakitusią atostogų praleidimo konfigūraciją. Nemaža dalis darbuotojų renkasi prailginti atostogas būtent tam kalėdiniam laikotarpiui dėl to, kad tai labai stipriai sutampa su visos Europos ekonomika. Man asmeniškai teko susidurti su viena italų firma, jie aiškiai pasakė, kad nuo gruodžio 20 dienos iki sausio 15 d. nedirbs, gamybą stabdo, kadangi visi atostogauja“, – aiškina D.Arlauskas.
Pasak jo, Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą natūraliai perimami ir ekonominio aktyvumo ciklai.
„Žinoma, tai galioja ne visoms įmonėms. Ypač tos, kurios dirba paslaugų sektoriuje, vidaus rinkoje, per šventes patiria intensyviausią prekybą – žmonės ten perka, puošiasi, tvarkosi. Tad šiose įmonėse nėra galimas masinis darbuotojų išvažiavimas atostogauti. Tačiau dirbtinai neleisti darbuotojams pasinaudoti tokia galimybe būtų kvailoka. Kas iš to, jei žmonės tik pusę savo intelekto ir fizinių pastangų skirtų darbui – efektyvumas, akivaizdu, kad labai sumenktų“, – aiškina D.Arlauskas.
Jis patikina, kad netgi finansinių paslaugų įmonės, kurioms metų pabaiga tradiciškai būdavo itin intensyvi, šiuo metu apsirūpinusios technologine įranga, kuri leidžia darbus susiplanuoti ir pabaigti gerokai sklandžiau ir greitai.
„Prieš 10-15 metų paskutinės metų dienos būdavo klaikios. Kartą mums reikėjo uždaryti balansą, ir berods tik prieš 11 val. paskutinę gruodžio dieną visi išėjo švęsti. Būdavo didelis stresas, kad kažko nespėsi, atsiras kokių sankcijų ar pinigų netekimų. Bet tai praeitis. Nebegirdžiu ir nusiskundimų iš įmonių, kad VMI ar „Sodros“ veiksmai lemtų, kad tektų dirbti iki paskutinės metų minutės“, – patikina D.Arlauskas.
Valdininkams – irgi šventės
Vyriausybės atstovai patikina, kad žmonės laisvi patys pasiimti atostogų, kada jie pageidauja. Todėl kliuvinių tą padaryti tarp švenčių – nebus. Tik nepertraukiami darbai privalės būti užtikrinti.
„Tai, kad galės tikėtis pasiimti atostogas – žinoma. Teisės aktai leidžia žmogui išeiti atostogų tada, kada jis pageidauja. Tai Vyriausybės pozicija panaši – jei yra tokia galimybė, ja darbuotojai ir gali pasinaudoti“, – sako premjero patarėjas Tomas Beržinskas.
Jis patikina, kad Vyriausybė nesikiš į verslo ūkinius santykius – „visuotinių atostogų skelbti tikrai neplanuojama“. Tuo tarpu dalis valstybės tarnautojų turės dirbti ir tarp švenčių.
„Tie, kurie turi neatidėliotinų darbų, jie ir neprašys atostogų tuo laikotarpiu. Nebus taip, kad visi be išimties išeis atostogų. Tikrai bus tokių, net neabejoju, bet tikrai ne visi, maža dalis lieka: tiek ir ne visi politinės komandos nariai tą darys, tiek ir karjeros tarnautojai. Darbai, be abejo, nenutrūks, departamentų, skyrių vadovų darbas yra užtikrinti, kad darbai būtų atlikti“, – sako T.Beržinskas.
Anot jo, dar per anksti pasakyti, ar šventiniu laikotarpiu atostogaus ir premjeras.
Pardavėjams – pats darbymetis
Tačiau atostogomis džiaugsis ne visi. Prekybininkams, paslaugų tiekėjams šventinis laikotarpis – metas, kuomet pasiekiamos didžiausios apyvartos.
„Mes esame iš tų paslaugų tiekėjų, kuriems naujametinis periodas yra pats darbymetis. Telefonas kaip dovana yra labai populiarus dalykas. Tai mūsų yra įsipareigojimas klientams, kad jie atėję į saloną nerastų lentelės, ant kurios užrašyta, jog nedirbsime pusantros savaitės“, – poilsio darbuotojams nežada „Tele2“ komunikacijos direktorius Baltijos šalims Andrius Baranauskas.
Tačiau, anot jo, toks jau yra pardavėjų darbas – jie daugiausia šiuo metu ir užsidirba.
„Mūsų atlyginimų sistema prekyboje paremta rezultatu – nėra ribų, kiek jie gali uždirbti. Salone dirbantis žmogus gauna priedus – procentą nuo pardavimų. Šventiniu laikotarpiu, kai žmonės perka, daugelis tikrai nori dirbti – tai reiškia, kad žmonės gali užsidirbti. Mes dirbame visomis dienomis, ir savaitgaliais, ir per šventes. Jei prekybos centras atidarytas, mes irgi esame atidaryti“, – aiškina A.Baranauskas.
Tačiau ir su pardavimais nesusijęs personalas šventiniu laikotarpiu gali turėti daugiau darbo.
„Per kalėdinį periodą siunčiami didžiuliai kiekiai žinučių, didžiuliai duomenų kiekiai ir tinklas sulaukia didesnės apkrovos. Tinklo žmonės tikrai dirbs, net jei dalis ir išeis atostogų. O be to, jei esi mobiliojo ryšio klientas ir nori pasiskambinti į konsultacinę liniją, tikriausiai nenori laukti 10 dienų, kol konsultantas grįš į darbą“, – aiškina „Tele2“ atstovas.
Jis patikina, kad bendrovė darbą organizuoja pamainomis ir sudaro galimybes darbuotojams lanksčiai susiderinti darbo grafiką.
Tebekritikuoja kitus metų laisvadienius
Nors darbdavių atstovai ir linkę leisti darbuotojams ilgiau pasiilsėti tarp Kalėdų ir Naujųjų, tačiau jie tebesipiktina kitais metų laisvadieniais.
„Žinome išsivysčiusių šalių statistiką – jos turi bent 2-3 dienomis mažiau laisvadienių. Tai tokios šventės kaip Joninės yra labai keistos, aš jų nelabai suprantu ir būtų galima visiškai atsisakyti. Arba gegužės 1-oji – darbo šventė – irgi tokia. Visi dabar dirbantieji, įmonių valdymas plokščias, įmonių darbuotojai tampa partneriais. Tai čia visų žmonių šventė. Gal bent pervadinti reikėtų“, – sako Lietuvos darbdavių konfederacijos atstovas.
Anot jo, jei ilgiau gali dirbti šveicarai, tą patį turėtų daryti ir lietuviai, kasmet turintys po 14 laisvadienių. Palyginimui, Prancūzija turi 11 laisvadienių per metus, Vokietija – 9 (atskiros šalies žemės turi papildomų švenčių), Lenkija – 13, Švedija – 9, Suomija – 11. Daugiau už Lietuvą laisvadienių Europoje turi tik Slovakija (15).
Tiesa, dalis šventinių dienų Lietuvoje yra sekmadienį ir už jas laisvomis dienomis kitu metu nėra kompensuojama.
