Karolis papasakojo savo istoriją, kaip bandė nutraukti pensijų kaupimo sutartį – po varginančių susirašinėjimų jam „Sodra“ patarė paduoti į teismą pensijų fondą.
„Tai lietė kiekvieną žmogų – buvo duotas tam tikras laikas, 6 mėnesiai, per kuriuos buvo galima nutraukti kaupimą pensijos, o to nepadarius, sakykime, nėra kelio atgal. Aš mąsčiau apie tai, galvojau, tariausi su žmonėmis, ir išėjo taip, kad liko paskutinė savaitė. Buvo sunku apsispręsti“, – pasakoja Karolis.
Jis paaiškina, kad likus savaitei iki liepos 1-osios termino patyrė netikėtą traumą.
„Turėjau gultis į ligoninę, turėjau nedarbingumą, man buvo atlikta operacija. Ir viskas. Nespėjau iki birželio 30 dienos nutraukti. Tada kreipiausi į „Sodrą“, – pasakoja jaunuolis.
Jis 15min pateikė gautus atsakymus.
Pirmąkart jam „Sodra“ atrašė, kad Fondo valdybai nesuteikta teisė nutraukti dalyvavimo pensijų kaupime: „Jei Jūs turite dokumentus, patvirtinančius priežastis, dėl kurių laiku negalėjote kreiptis dėl dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo, jums reikia kreiptis į UAB „Swedbank investicijų valdymas“.
„Sodra“ mane nusiuntė į banką. Aš turiu įrodymus, nedarbingumo pažymėjimą, gydytojo chirurgo išrašą, kad atlikta operacija. Parašiau bankui, o bankas atrašė, kad jums „Sodra“ pateikė klaidingą informaciją“, – stebisi Karolis.
Gautame bendrovės atsakyme jau rašoma: „Apgailestaujame, kad iš Sodros gavote netikslią informaciją: Lietuvos Respublikos Pensijų kaupimo įstatyme nėra numatyta pagrindų, kurie leistų po pensijų reformos pabaigos (2019-07-01) mums priimti ir Sodrai perduoti prašymus dėl įmokų stabdymo ar pensijų nutraukimo“.
Paaiškinta, kad „bendrovė (taip pat ir „Sodra“) neturi jokių galimybių priimti sprendimo dėl įmokų stabdymo praėjus įstatymo numatytiems terminams.
Karolis dar kartą parašė „Sodrai“ – persiuntė gautą investicijų valdymo bendrovės laišką. Gautas atsakymas jį šokiravo.
„Jeigu nesutinkate su pensijų kaupimo bendrovės sprendimu, jis gali būti apskųstas teismui vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis“, – atsakė „Sodra“.
Pyksta, kad valstybė pati sau prieštarauja
Karolis patikina, kad tenori sužinoti, kaip elgtis šioje situacijoje.
„Valstybė, tai yra „Sodra“ pati sau prieštarauja. Parašė, kad jei norite nutraukti kaupimą, kreipkitės į bendrovę, po to kreipkitės į teismą. Tai ar galima ar negalima nutraukti? Ar kreipiantis į teismą bus galima nutraukti?“, – pyko Karolis
Jis patikina, kad įvykus nelaimei nebeturėjo jokio pasirinkimo
„Žmonės po truputėlį pradeda suprasti, kad jei nespėjo, nepataikė, turės mokėti. Man asmeniškai nuo atlyginimo nuskaičiuoja 38 eurus. Aš jaunas žmogus, žinote, dar 40 metų man į priekį, kol ateis ta pensija. O dabar esu įpareigotas ją kaupti, ir neturiu jokio kito pasirinkimo ką nors pakeisti, valstybė taip nustatė ir viskas. Aš nesu tikras, kaip pas mane bus ateityje, man tų pinigų reikės“, – kalba Karolis.
Ministerija: nėra kelio atgal
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) paaiškina, kad nėra jokių vilčių Karoliui ar kitiems panašių problemų prispirtiems asmenims nutraukti ar sustabdyti kaupimą pensijų fonde. Tik tuo atveju, jei dalyvis buvo įtrauktas automatiškai, jis gali bandyti įrodyti, kad turėjo svarbių priežasčių.
„Įstatymas nenumato galimybės stabdyti kaupimo ar grąžinti lėšų „Sodrai“ pasibaigus apsisprendimo terminui, kai kalbame apie anksčiau savanoriškai sutartis sudariusius asmenis. Dėl šios priežasties nėra ir svarbių priežasčių sąrašo“, – teigiama SADM komentare.
Karolis pensijų kaupimo sutartį sudarė dar 2013 metais.
„Jūsų aprašomu atveju kalbama apie pensijų kaupimo dalyvį, kuris buvo sudaręs pensijų kaupimo sutartį 2013 m. Šie žmonės jau anksčiau savanoriškai apsisprendė dalyvauti pensijų kaupime, bet turėjo dar vieną galimybę pagalvoti nuo 2019 m. sausio 1 d. iki liepos 1 d.“, – patikina ministerija.
Paaiškinama, kad nėra nei vieno asmens, kuris po liepos 1 dienos pasinaudojo teise nutraukti kaupimą – taip negalima.
„Pažymime, kad asmuo savanoriškai sudarė sutartį 2013 m., o apsisprendimui – dalyvauti pensijų kaupime ar nedalyvauti – buvo skirti 6 mėnesiai. Minima operacija ir nedarbingumas, remiantis jūsų pateiktais duomenimis, truko apie vieną savaitę“, – teigiama komentare.
Vienintelis būdas nutraukti pensijų kaupimo sutartį – tik pirmąkart į kaupimą įtraukiamiems asmenims.
„Dėl svarbių aplinkybių atsisakyti kaupti pasibaigus apsisprendimo terminui galima tik pirmą kartą į kaupimą įtrauktiems gyventojams. Šiais atvejais sprendimą priima „Sodros“ direktorius arba pavaduotojas, kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai“, – aiškina SADM.
SADM paaiškina, kad teisė atsisakyti kaupti bus taikoma ir ateityje pirmąkart į kaupimą įtraukiamiems asmenims.
„Stabdyti kaupimą arba sugrąžinti lėšas į „Sodrą“ anksčiau kaupę žmonės galėjo visus 6 mėnesius, o šiuo atveju kalbama apie svarbias aplinkybes, trukusias vieną savaitę iki 2019 m. liepos 1 d.“, – dar vieną argumentą pateikia SADM.
O kaip atitikimas Konstitucijai?
SADM pripažįsta, kad ginčai gali būti sprendžiami teismo keliu, o jeigu manoma, kad pensijų kaupimo bendrovė neįvykdė savo pareigos, tuomet galima kreiptis į Lietuvos banką, kuris prižiūri, ar pensijų kaupimo bendrovių veiksmai atitinka teisės aktus.
Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad nuosavybė neliečiama. Tačiau dabartinėje pensijų kaupimo sistemoje gyventojai negali naudotis savo uždirbtais pinigais, jei jie prieš jo valią pervedami į fondą. Ar tai atitinka Konstituciją?
„Į šį klausimą galėtų atsakyti tik Konstitucinis Teismas“, – atsako SADM.
Šiuo metu įstatymuose, kurie reglamentuoja pensijų kaupimą II pakopoje, apskritai nereglamentuota galimybė nutraukti dalyvavimą ir pasiimti ar kitaip panaudoti pensijų fonde sukauptas lėšas, kol nesuėjo pensinis amžius. Tačiau sudarius tokią sutartį iki pensijos tektų mokėti apie 5 proc. atlyginimo siekiančią sumą. Teismuose dar nebuvo išspręstų ginčų, kurie atskleistų, ar iš tiesų nebūtų galima tokios sutarties nutraukti.
Estijoje šiuo metu ketinama leisti patiems pensijų fondų dalyviams nuspręsti, ką daryti su pensijų fonduose kaupiamomis lėšomis. Lietuvoje kol kas tokių ketinimų nesigirdi.
„Pagrindinis siekis – kad gyventojai lėšas pensijai antroje pakopoje kauptų ilgą laiką ir sukauptų pensiją. Norint kaupti lėšas, kurias būtų galima panaudoti susirgus ar nutikus kitai nelaimei, siūlytina naudoti kitus kaupimo bendrovių ar gyvybės draudimo bendrovių produktus, specialiai skirtus šiems tikslams“, – paaiškina SADM.
Konstitucinis teismas nėra nagrinėjęs
Konstitucinis teismas (KT) nėra nagrinėjęs esamos pensijų reformos atitikimo Konstitucijai, informavo pirmininko patarėja viešiems ryšiams Giedrė Maksimaitytė. Todėl, anot jos, ir kiti teisės ekspertai negali dėl to pasisakyti.
KT šiuo metu yra registruotas Seimo opozicijos prašymas, tačiau tik dėl to, ar atitinka Konstituciją nuostata į kaupimą įtraukti tik jaunesnius kaip 40 metų amžiaus asmenis.
Advokatas: individualiu atveju galima kreiptis į teismą
Advokatų kontoros „AG Invest“ advokatas Mindaugas Gedeikis vertina, kad šiuo individualiu atveju gyventojas gali kažką pasiekti tik teisme.
„Vertinant individualų atvejį, reikėtų konkrečiai žiūrėti terminus, dėl ko ginčijasi. Jei teisme ginčas vyktų – ar jis įrodytų, kad tikrai negalėjo, kad kažkas atsitiko, kodėl nieko nedarė per 6 mėnesių terminą. Ir taip pat – ar jis iš karto po to, kai jau galėjo kažką daryti, ar jis ėmėsi kokių veiksmų, ar nesiėmė“, – svarsto M.Gedeikis.
Anot jo, turint rimtas priežastis, galima svarstyti teisminiu keliu pabandyti pratęsti terminus arba įpareigoti nutraukti pensijų kaupimo sutartį. Tačiau kažką pažadėti sunku – dar nėra jokios teisminės praktikos.
„Čia tik bendrais principais galima žiūrėti – jei objektyviai negalėjo įgyvendinti tam tikrų savo teisių, galbūt teismine tvarka galėtų terminus prasitęsti, ar teismas pripažintų, kad teismo tvarka perkelti fondo lėšas į „Sodrą“. Bet čia jau toks įrodinėjimo dalykas“, – sako M.Gedeikis.
15min pasiteiravo, kiek galėtų kainuoti toks teisminis ginčas.
„Tai jau priklauso nuo advokato. Žmogus gali gauti ir valstybės apmokamą ar dalinai apmokamą advokatą, tada nekainuotų nieko, arba 50 proc. išlaidų. O žyminis administracinio teismo mokestis yra nedidelis, apie 30 eurų“, – sako M.Gedeikis.
Jis skaičiuoja, kad galbūt tokia byla galėtų kainuoti nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų, jei po jos nereikėtų atlyginti bylinėjimosi išlaidų.
„O žiūrint konstituciniu lygmeniu, tai vargu ar čia kažką galima padaryti. Nes čia yra sistema, pensija ir panašiai, tokie dalykai“, – pasvarstė M.Gedeikis.
Kaupėjų atstovai palaiko „užrakintus“ fondus
Pensijų fondų dalyvių asociaciją (PFDA) tenkina esama situacija, kai pensijų fondų dalyviai iki pensijos yra įpareigoti kaupti pensijų fonde.
„Mūsų nuomone, yra normalu, kad yra taikomi apribojimai ir neleidžiama nutraukti (ar sustabdyti neribotam laikui) kaupimo bet kada. Tai yra pagrįsta, kai toks kaupimas senatvei yra subsidijuojamas iš biudžeto, taigi, Vyriausybė skatina tokią gyventojų elgseną vardan ilgalaikės jų pačių gerovės ir normalu, kad yra reikalaujama adekvačios disciplinos. Mano asmenine nuomone, tai, ką preliminariai žada įtvirtinti estai per naują sistemos reformą yra klaida – taip gali būti II-ajai pensijų pakopai ydingai pritaikyti III-iosios pakopos principai, nesuvokiant ar nesigilinant į esminius skirtumus tarp šių pakopų“, – sako PFDA valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas.
Jis patikina, kad PFDA nuosekliai laikosi pozicijos dėl II pakopos pensijų fondų.
„Nebuvome reformos šalininkai, nes manome, kad dažnos reformos tokioje ilgalaikėje sistemoje kaip pensijų – pakerta gyventojų pasitikėjimą sistemos stabilumu. Tačiau pripažįstame, kad buvo suteiktas pakankamai ilgas laikas – 6 mėnesiai šių metų pradžioje, per kurį kaupiantieji galėjo apsispręsti, ar toliau kaupti. Kodėl kažkam neužteko tokio laiko apsispręsti – sunku pasakyti, reikia nagrinėti kiekvieną atvejį atskirai“, – sako M.Kalesinskas.
SADM taip pat akcentuoja, kad visiems gyventojams yra rekomenduojama kaupti savo ateičiai, kadangi vien įmokomis į „Sodrą“ ir kitais mokesčiais finansuojamos senatvės pensijos patenkins „tik dalinius senatvės pensininkų poreikius, mat Lietuvai prognozuojamas prastėjantis darbingo ir pensinio amžiaus gyventojų santykis“.
„Gyventojas, kuris dalyvauja antrosios pakopos pensijų kaupime, gali 12-ai mėnesių stabdyti pensijų kaupimą. Kai asmuo negauna darbo pajamų, įmokos taip pat yra nemokamos“, – teigiama komentare.
