Ankstesnės Vyriausybės patvirtintas modernizavimo planas, kuriame buvo numatyta įkalinimo įstaigas pertvarkyti iki 2017 m., liko neįgyvendintas dėl lėšų stokos.
Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje numatoma, kad modernizavimo projektams įgyvendinti iki 2022 m. reikėtų 118 mln. litų (iš jų – beveik 106 mln. valstybės biudžeto lėšų). Tačiau į šį lėšų poreikį neįtraukti projektai, kurios galėtų būti įgyvendinami viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu.
„Įkalinimo įstaigų modernizavimas, deja, vyksta lėčiau nei norėtųsi, nes valstybės biudžete nėra taip paprasta surasti papildomų milijonų. Tikiuosi, kad padedant Norvegijos partneriams, kurie prisideda prie laisvės atėmimo įstaigų modernizavimo, ir panaudojus papildomus finansavimo mechanizmus, ši opi problema bus išspręsta“, – sakė teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Papildomą finansavimą šiai programai būtų galima gauti pardavus Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos patikėjimo teise valdomą nereikalingą nekilnojamąjį turtą. Registrų centro duomenimis, už jį būtų galima gauti apie 150 mln. litų.
Šioje programoje numatyta viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu pastatyti sostinės pakraštyje naują tardymo izoliatorių – pataisos namus ir ten iškelti Lukiškių tardymo izoliatoriuje ir Vilniaus pataisos namuose laikomus asmenis, baigti įrengti Pravieniškių kalėjimą; pastatyti naujus tardymo izoliatorius Šiauliuose, Klaipėdoje ir Panevėžyje.
Už biudžeto lėšas būtų rekonstruojami Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Alytaus pataisos namų bei Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų statiniai, Laisvės atėmimo vietų ligoninė iš Vilniaus būtų perkelta į Pravieniškes, Marijampolės pataisos namų nuteistųjų bendrabutis rekonstruotas į kamerinio tipo patalpas.
Įgyvendinus šią programą, visuomenė jaustųsi saugesnė, efektyviai ir ekonomiškai būtų naudojamos biudžeto lėšos, laisvės atėmimo įstaigose būtų nepažeidžiamos žmogaus teisės.
