„Iš mūsų reikalauja: pirmiausia atsakykite į klausimus, o tada mes pradėsime konsultacijas. Tai juk žaidimas, pratimai: jūs mums – atsakymus, o mes juos panagrinėsime. Čia sveiko proto trūksta“, – antradienį pareiškė atominės energetikos giganto „Rosatom“ Informacijos ir viešųjų ryšių departamento vadovas Andrejus Timonovas.
 |
| Eglės Digrytės nuotr./Andrejus Timonovas |
Koncerno atstovai pasikvietė grupę Lietuvos ir Lenkijos žurnalistų į BAE statybos aikštelę netoli Nemano miesto – ją parodyti ir papasakoti apie projektą. Norėdami išsklaidyti netikrumą dėl savo užmojų, žurnalistus jie atvežė prie duobės, ruošiamos vienam iš būsimų reaktorių, kur dabar sukiojasi keli kranai, pluša būrys darbuotojų, leido be apribojimų fotografuoti.
Mielai sutikę duoti interviu, klausiami konkrečių skaičių ir prašomi papasakoti apie atliktus tyrimus šeimininkai ėmė „atsimušti“ gana abstrakčiais atsakymais. O galiausiai patys pasukę kalbą apie „Rosatom“ vadovo Sergejaus Kirijenkos atvirą laišką Lietuvos pareigūnams, ėmė lieti emocijas.
„Tai tiesiog detektyvinė istorija. Lietuva ne kartą buvo kviečiama surengti viešus klausymus, – tvirtino A.Timonovas. – Kokį lygį pasiekė situacija, jei net pats „Rosatom“ vadovas prašo konsultacijų bet kuriame geografiniame taške ir bet kuria kalba bei siūlosi pats atvažiuoti!“
Koncerno atstovo teigimu, vieši klausymai turėtų būti ne žaidimas į vienus vartus: „Pristatome savo projektą, o tada užduodate mums klausimus. Galime iki pamėlynavimo klausinėti ir atsakinėti, kol viskas išaiškės.“
 |
| Eglės Digrytės nuotr./Aleksandras Guliajevas |
„Lietuva ir Rusija eikvoja brangų laiką“, – savo ruožtu pažymėjo BAE statybų direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis vadovo pareigas, Aleksandras Guliajevas.
Praėjusią savaitę BAE statančio koncerno vadovas S.Kirijenka Lietuvos spaudoje paskelbė atvirą laišką užsienio reikalų, energetikos ir aplinkos ministrams Audroniui Ažubaliui, Arvydui Sekmokui bei Gediminui Kazlauskui. Jis pareiškė esąs pasirengęs kartu su ekspertais atvykti į Vilnių dalyvauti oficialiose konsultacijose dėl projekto.
S.Kirijenka dievagojosi, kad Rusija laikosi Jungtinių Tautų (Espoo) Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste, nors jos dar neratifikavusi, taigi faktiškai gali vertinti pagal savo standartus. 2009 m. aplink Baltijos jūrą esančioms valstybėms, ES ir Baltarusijai buvo įteikta jėgainės poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, surengtos konsultacijos su visų šalių atstovais. Esą vieninteliai lietuviai atsisakė leistis į kalbas, nors gavo 10 notų su atsakymais ir papildoma medžiaga.
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) atkirto, kad Rusija iki šiol nepaaiškino, kodėl jėgainę stato prie sienos, neatliko seisminių tyrimų. Anksčiau pateiktame dokumente vadovaujamasi 1983 m. tektoninių lūžių ir 1999 m. seisminio pavojingumo žemėlapiais. 2004-aisiais užfiksuotas žemės drebėjimas buvo stipresnis nei prognozuota. Maskva neatsakė, kaip bus aušinamas reaktorius, kokie pokyčiai laukia Nemuno ir aplinkinės teritorijos, nedetalizavo avarinės parengties planų ir neatliko atsparumo testų.
 |
| Eglės Digrytės nuotr./Aleksandras Jermišinas |
„Poveikio aplinkai vertinimas buvo perduotas Lietuvai, – tikino A.Timonovas. – Nesuprantamas Lietuvos Vyriausybės pareiškimas, kad jie nieko nežino. Viskas tiksliai nurodyta. Buvo trys aikštelės, ne iš vienos rinkome, atlikome monitoringą ir parinkome mažiausiai pavojingą.“
BAE fizinės saugos direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Jermišino žodžiais, kitos dvi aikštelės, nusižiūrėtos centrinėje ir vakarinėje srities dalyse, buvo atmestos būtent dėl neigiamų seisminių tyrimų, kurie buvo atlikti po minėto žemės drebėjimo rezultatų.
„Sako, neva duodame per senus duomenis. Jie renkami kasmet, visi yra vieši ir teikiami kolegoms iš Lietuvos. Nekorektiška mus kaltinti, kad duodame per senus duomenis“, – pridėjo A.Timonovas.
