Kaip 2015 m. pabaigoje rašė JAV nevyriausybinės organizacijos „Center for International Private Enterprise“ (CIPE) interneto svetainė, nors pusė regiono išlaidų yra iš Armėnijos biudžeto gauti pinigai, tačiau dar prieš penkerius metus šis rodiklis siekė net du trečdalius.
Suprasti akimirksniu
- Kalnų Karabacho biudžetas priklausomas nuo perlaidų iš Armėnijos, tačiau regionas tampa vis labiau ekonomiškai nepriklausomas
- Didžiausia Kalnų Karabacho ūkio viltis - energetikos sektorius
- Svarų indelį į Kalnų Karabacho iždą prideda ir kasybos pramonė
- Užšaldytas konfliktas skaudžiai atsieina Armėnijos ekonomikai
- Kai kurios Armėnijos grupuotės dėl ekonominių priežasčių nėra suinteresuotos konflikto sureguliavimu
Kai kurie optimistiškai nusiteikę ekspertai tiki vis tvirtėsiančia Kalnų Karabacho ekonomine nepriklausomybe ir mažėsiančia perlaidų iš Jerevano suma.
Pirmąjį 2015 m. pusmetį, regiono BVP ūgtelėjo 7,4 proc. ir pasiekė 1,7 mlrd. dolerių.
Didelės viltys yra dedamos į Kalnų Karabacho energetikos sektorių, kuris ateityje regioną gali paversti svarbiu energijos eksportuotoju.
Valstybės valdoma Kalnų Karabacho energetikos kompanija „Artsakh HEK Stepanaker“ nuo 2010 m. pastatė net keturias mažas hidroelektrines.
Jos, kartu su jau egzistavusia Sarsango vandens jėgaine, vien tik 2014 m. pagamino 166,4 mln. kilovatvalandžių elektros.
Dar viena svarbi regiono ekonomikos šaka yra kasyba.
Šių metų sausį Armėnijos kalnakasybos milžinas „Vallex Group“ atidarė naują vario ir molibdeno rūdos apdirbimo gamyklą Kalnų Karabache.
Jau anksčiau ta pati įmonė pradėjo keleto vario ir molibdeno gavybos telkinių modernizaciją. Bendros armėnų investicijos siekia apie 130 mln. dolerių.
Kai kurie optimistiškai nusiteikę ekspertai tiki vis tvirtėsiančia Kalnų Karabacho ekonomine nepriklausomybe.
Nors neaiškus regiono statusas ūkio vystymuisi brangiai atsiėjo, tačiau tiek Baku, tiek Jerevanas konfliktą išnaudoja saviems politiniams tikslams.
Be to, konfliktas brangiai kainuoja ir Kalnų Karabachą remiančiai Armėnijai, kuriai nuo konflikto pradžios Azerbaidžanas su Turkija užvėrė visus prekybos sausuma kelius per savo teritoriją.
Skirtingais skaičiavimais, dėl 80 proc. sienų blokavimo, Armėnijos BVP praranda nuo 10 iki 30 proc.
Maža to, politinė įtampa padėjo iškilti oligarchų klanams Armėnijos viduje, kontroliuojantiems pagrindinius šalies ūkio sektorius.
Konflikto Kalnų Karabache lemti rinkos iškraipymai Armėnijos oligarchams dažnai yra asmeniškai naudingi, todėl jie priešinasi situacijos regione sureguliavimui.
