Didžiausia vienu kartu išieškota skolos suma 2023 m. siekė 1,8 mln. eurų ir nukeliavo į valstybės biudžetą, nes išieškojimas vykdytas Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimu. Solidžios sumos vienu kartu išieškotos ir privatiems asmenims: 1,56 mln. eurų pervesta juridiniam asmeniui, o beveik 1,5 mln. eurų suma – fiziniam asmeniui.
Detaliau apibūdinti į antstolius dažniausiai besikreipiančių kreditorių grupes padeda Antstolių informacinės sistemos duomenų analizė, atlikta Lietuvos antstolių rūmams bendradarbiaujant su pagrindinių nacionalinių duomenų tvarkytoju Registrų centru.
Tarp kreditorių patenka beveik 300 valstybės institucijų – Valstybinė mokesčių inspekcija, Sodra, Muitinė, savivaldybės ir kitos biudžetinės įstaigos. Valstybei sugrąžintų skolų suma praėjusiais metais sudarė 53,5 mln. eurų. Tai nesumokėti mokesčiai ir baudos už administracinės, civilinės teisės pažeidimus bei baudos, paskirtos baudžiamosiose bylose.
Kita grupė kreditorių – 4,7 tūkst. privačių juridinių asmenų, kuriems antstoliai 2023 m. pervedė 171,9 mln. eurų išieškotų skolų, tokių kaip laiku negrąžinti kreditai, išperkamosios nuomos įmokos, sumos už paslaugas ar prekes.
Pasak Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nario, antstolio Lauryno Lukšio, didžiausias būrys kreditorių yra fiziniai asmenys ir būtent fiziniai asmenys yra jautriausia kreditorių grupė.
12 tūkst. fizinių asmenų, kurių reikalavimu buvo išieškomi laiku neišmokėti atlyginimai, priteistos žalos kompensacijas, suteiktos paskolos ir kitos lėšos, antstoliai praėjusiais metais sugrąžino 54,9 mln. eurų. Ir tai dar ne visa suma, kurią antstoliai padėjo susigrąžinti fiziniams asmenims. Remiantis antstolių praktika galima teigti, kad vaikus auginantiems asmenis antstoliai kasmet padeda gauti apie 90-110 mln. eurų išmokų iš asmenų, nevykdančių išlaikymo prievolės gera valia, nors kreditoriams pervedamų periodinių išmokų sumos Antstolių informacinėje sistemoje neskaičiuojamos.
„Daugelio kreditorių-fizinių asmenų finansinė padėtis yra sunkesnė nei su jais neatsiskaitančių skolininkų. Todėl atskiroms kreditorių grupėms antstolių pagalba šiuo metu teikiama už simbolinį mokestį. Pavyzdžiui, 18 metų vykdomos išlaikymo išieškojimo bylos administravimas kreditoriui tekainuoja apie 20 eurų“, – sako L.Lukšys.
Antstolio L.Lukšio teigimu, sunku suprasti šiuo metu svarstomus siūlymus perkelti skolų valstybei išieškojimą į Valstybinę mokesčių inspekciją ir tuo pačiu sugriauti dabar veikiantį socialiai teisingą modelį, kai ekonomiškai pajėgesni procesų dalyviai iš dalies finansuoja ir socialiai pažeidžiamų asmenų naudai vykdomas procedūras. „Jeigu administracinės teisės pažeidėjai ir kiti valstybei skolingi asmenys būtų privilegijuoti ir už savo skolų išieškojimą nebemokėtų, tai vienam mokiam privačiam asmeniui šalia savo proceso tektų finansuoti dar dviejų išlaikymo išieškojimo procesų administravimą. Tai nerealu, sistemą reikėtų kardinaliai keisti,“– svarsto antstolis L.Lukšys.
Kaip matyti iš statistikos, aktyviausiai į antstolius praėjusiais metais kreipėsi pusamžiai ir vyresni darbingo amžiaus žmonės. Maždaug po penktadalį tarp visų kreditorių-fizinių asmenų sudarė 35-44 m., 45-54 m. ir 55-64 m. amžiaus grupių asmenys, kiekvienoje grupėje buvo apylygiai moterų ir vyrų. Didžioji dalis kreditorių – didmiesčių gyventojai, ir tai suprantama, nes būtent didmiesčiai yra tankiausiai apgyvendinta Lietuvos teritorijos dalis, čia sudaroma daugiausia sandorių, suteikiama daugiausia paslaugų ir susikaupia daugiausia laiku negrąžintų skolų.
Šiuo metu Lietuvos priverstinio sprendimų vykdymo sistemoje dirba 107 antstoliai ir daugiau kaip 500 samdomų darbuotojų (antstolių padėjėjų, teisininkų, administratorių ir kt.). Veikia 94 antstolių kontoros ir 6 antstolių kontorų skyriai.
