BBC Rusijos tarnyba praneša, kad 2020 metų Rusijos federalinis biudžetas sudarytas remiantis prognoze, kad kainų augimas kitąmet sudarys 3 procentus. Numatomas didesnis infliacijos lėtėjimas nei prognozuota anksčiau. Tai yra vyriausybė tikisi, kad vartojimo paklausa toliau mažės.
Neaišku, iš kur atsiranda augimas
Kodėl vyriausybė numato tokią mažą infliaciją? „Alfa-banko“ vyriausiosios ekonomistės Natalijos Orlovos nuomone, tai leis sumažinti išlaidas dėl mažesnio indeksavimo.
Tačiau tuo pačiu valdžia numato ne patį palankiausią Rusijos ekonomikos plėtros scenarijų, rašoma BBC Rusijos naujienų tarnybos interneto svetainėje.
„Susidaro įspūdis, kad 3 procentų prognozė orientuota į griežtą Centrinio banko veikimo scenarijų ir sumažėjusį nacionalinių projektų finansavimą. Tada nelabai aišku, iš kur atsiranda augimas“, – aiškino N.Orlova.
Nacionaliniai projektai – svarbiausias biudžetinio ekonomikos stimuliavimo instrumentas siekiant greitesnio augimo ir gyventojų pajamų didėjimo. Taip sakė Vladimiras Putinas po išrinkimo prezidentu dar vienai kadencijai 2018 metais.
Brangi apsauga
Rusijos vyriausybė artimiausius trejus metus vis daugiau lėšų žada skirti teisėsaugos sistemai ir vidaus saugumui.
Jeigu 2019 metais tam buvo numatyta 1,39 trilijono rublių, tai kitąmet – jau 1,46 trilijono rublių.
Išlaidos augs kasmet, nurodo BBC Rusijos naujienų tarnyba.
Keliais milijardais rublių išaugo Tyrimų komiteto ir prokuratūros biudžetas. Vidaus reikalų sistema gaus 21 mlrd. rublių daugiau nei šiemet.
Rusijos nacionalinės gvardijos finansavimas 2020-2023 metais padidės beveik 10 mlrd. rublių.
Tokiu būdu valdžia kasmet planuoja nuosekliai didinti išlaidas teisėsaugos sistemai. Dabar jai tenka kas dešimtas rublis nuo atvirų iždo išlaidų. Taip pat – nežinoma dalis lėšų iš įslaptintos biudžeto dalies.
Tokiu būdu valdžia kasmet planuoja nuosekliai didinti išlaidas teisėsaugos sistemai. Dabar jai tenka kas dešimtas rublis nuo atvirų iždo išlaidų. Taip pat – nežinoma dalis lėšų iš įslaptintos biudžeto dalies.
Pastebima, kad finansavimas teisėsaugai didinamas masinių protestų sostinėje dėl rinkimų į Maskvos dūmą fone bei vykstant įvairiems rezonansiniams teisminiams procesams. Pavyzdžiui, investicijų fondo „Baring Vostok“ steigėjo Michaelio Calvey.
Milijardai valstybinėms televizijoms
2020 metų Rusijos biudžeto projekte žiniasklaidos priemonėms žadamas 20 procentų didesnis valstybinis finansavimas.
Liūto dalį gaus lojalūs ir Kremliaus kontroliuojami televizijos kanalai.
Liūto dalį gaus lojalūs ir Kremliaus kontroliuojami televizijos kanalai.
Dar prieš metus tam vyriausybė rengėsi išleisti 75,6 mlrd. rublių, o po to – mažinti finansavimą. Tačiau 2020 metais tam numatyta 90 mlrd. rublių.
Organizacijai „TV-Novosti“, valdančiai propagandinį „Russia Today“, numatyti 27,4 mlrd. rublių, Rusijos valstybinei televizijos ir radijo kompanijai, kuriai priklauso ir televizijos kanalas „Rossija“, – 24,2 mlrd. rublių, „Pervyj kanal“ – 6,5 mlrd. rublių ir panašiai.
Augs ir išlaidos gynybai
BBC Rusijos naujienų tarnyba cituodama leidinį „Kommersant“ nurodo, kad šalies išlaidos gynybai 2020 metais sudarys 2,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2022-aisiais išaugs iki 2,6 proc. BVP. Tiesa, nurodoma, kad tai – duomenys iš aiškinamojo rašto, kuris kol kas nepaviešintas.
Paskelbtoje viešoje biudžeto išlaidų dalyje nurodoma, kad išlaidos nacionalinei gynybai 2020 metais sudarys beveik 1,07 trilijono rublių, o 2022 metais pasieks 1,11 trilijono rublių.
Iki biudžeto paviešinimo išlaidos gynybai buvo aktyviai aptarinėjamos socialiniuose tinkluose.
To priežastis – gynybos ministro Sergejaus Šoigu ir Sąskaitų rūmų vadovo Aleksejaus Kudrino, garsėjančio kritika dėl per didelių karinių išlaidų, susirašinėjimas.
Teiginį dėl perteklinių išlaidų gynybai S.Šoigu pavadino senamadišku. A.Kudrinas atsakė, kad problema jau nebeaktuali.
Iš tiesų išlaidos gynybai sumažėjo nuo 4,4 proc. BVP 2016 metais iki 2,7 proc. 2018 metais, teigiama BBC Rusijos naujienų tarnybos publikacijoje.
Kiek išleis pensijoms?
Išlaidų eilutėje „Rusijos Federacijos pensinės sistemos plėtra“ 2020 metais nurodoma 3,1 trilijono rublių suma.
Tai sudaro beveik penktadalį viso biudžeto, kuris skelbiamas viešai, be įslaptintos išlaidų dalies.
Išlaidos pensijoms per tris metus sieks beveik 9 trilijonus rublių.
Išlaidos pensijoms per tris metus sieks beveik 9 trilijonus rublių.
Pensijoms skirtą biudžeto dalį galima palyginti su išlaidomis gynybai, turint mintyje, kad didelė dalis karinėms reikmėms skirtų lėšų yra įslaptinta.
Pavyzdžiui, praėjusių metų biudžeto projekto aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad išlaidos nacionalinei gynybai 2019 metais turi sudaryti 2,9 trilijonus rublių, o pensijų sistemos plėtrai skirta 3,1 trilijono rublių.
Slaptos išlaidos
Viešai skelbiamame 2020 metų Rusijos biudžeto projekte išsamiai aprašytos išlaidos, kurios siekia 16,18 trilijono rublių.
Tačiau, kaip pastebi BBC Rusijos naujienų tarnyba, įstatyme nurodoma, kad iš viso biudžeto išlaidos šiemet sudarys 19,5 trilijono rublių.
Tokiu būdu 3,32 trilijono rublių siekiančios išlaidos lieka slaptos.
Tokiu būdu 3,32 trilijono rublių siekiančios išlaidos lieka slaptos.
Ekspertai anksčiau kritikavo vyriausybę dėl tokio uždaro biudžeto. 2019 metais slapti asignavimai sudaro apie 17 proc. federalinio biudžeto išlaidų.
„Uždarų išlaidų dalis Rusijos biudžete vis dar gerokai viršija analogiškus valstybinių finansų rodiklius išvysčiusiose šalyse“, – pernai rašė Nacionalinės ūkio ir valstybės tarnybos akademijos prie Rusijos prezidento institucijos ekonomistai.
Uždarų išlaidų dalis Rusijos biudžete vis dar gerokai viršija analogiškus valstybinių finansų rodiklius išvysčiusiose šalyse.
Jų nuomone, susiklosčiusi federalinio biudžeto išlaidų įslaptinimo praktika prieštarauja valstybės paslapties įstatymui. Jame nurodoma, kad įslaptintos turi būti tik išlaidos „žvalgybos, kontržvalgybos ir operatyvinės paieškos, taip pat kovos su terorizmu srityse“.
Kiti ekspertai, pasak BBC Rusijos naujienų tarnybos, nemato reikalo nerimauti.
„Nematau tame problemos, nes slaptų išlaidų dalis stabili, – sako Raiffeisenbank ekonomistas Stanislavas Murašovas. – Ten yra karinė plėtra, moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla. Jeigu ta dalis gerokai keistųsi, būtų galima abejoti biudžeto skaidrumu. Tačiau ji gana stabili“.
