Po to, kai sausio ir vasario mėnesiais infliacija perkopė 5 proc., kovo mėnesio rodiklis viršijo ekonomistų lūkesčius ir paskatino prognozes, kad artimiausiu metu centrinis bankas gali toliau didinti palūkanų normas.
„Akivaizdu, kad Kanados bankas turi ir toliau veikti „griežtai“, siekdamas numalšinti tolesnį infliacijos spaudimą“, – teigė finansinių paslaugų kooperatyvo „Desjardins“ analitikas Royce'as Mendesas.
Pasak analitiko, birželį Kanados bankas, jau padidinęs palūkanų normą 50 bazinių punktų, gali apsispręsti dėl tolesnio padidinimo 0,5 procentinio punkto.
Kanados statistikos departamentas pažymėjo, kad infliacijos augimas buvo didžiausias nuo 1991 metų sausio, kai Kanada įvedė vartojimo mokestį.
Kainų padidėjimas buvo jaučiamas visose pagrindinėse kategorijose, išliekant įtampai būsto rinkoje, taip pat dėl „didelių pasiūlos apribojimų ir geopolitinio konflikto, kuris paveikė energijos, prekių ir žemės ūkio rinkas“, sakoma agentūros pranešime.
Kovo mėnesį už benziną vartotojai mokėjo 39,8 proc., o už mazutą ir kitus degalus – 61,0 proc. brangiau nei analogišku laikotarpiu prieš metus.
Pasaulinis puslaidininkių, svarbaus transporto priemonių komponentas, trūkumas ir toliau lėmė didesnes automobilių ir sunkvežimių kainas.
Tiekimo grandinių problemos ir didesnės sąnaudų bei siuntimo kainos prisidėjo prie baldų kainų kopimo aukštyn.
Už maistą bakalėjos parduotuvėse pirkėjai mokėjo 8,7 proc. brangiau.
Kanadiečiai taip pat mokėjo daugiau už valgius restoranuose ir kavinėse, keliones ir viešnagę viešbučiuose.
