L.Savickas mano, kad investicijų pritraukimo agentūra „Investuok Lietuvoje“, šiuo metu besirūpinanti, kad užsienio investuotojai sklandžiai naviguotų per lietuviškos biurokratijos labirintus, galėtų pradėti rūpintis ir stambiais lietuviško kapitalo projektais.
„Vienas iš greitų sprendimų, ką galima padaryti – baigti žaisti su takoskyra tarp lietuviško ir užsienio kapitalo stambių, strateginių sektorių aukštos pridėtinės vertės investuotojų“, – įsitikinęs kandidatas į ministrus.
Jis taip pat neatmeta galimybės, kad ir stambiems aukštos pridėtinės vertės lietuvių verslininkų projektams ateityje gali būti svarstoma teikti dotacijas – šiuo metu jos skiriamos tik užsienio investuotojams. „Tikrai tikiu, kad ir Lietuva turėtų ta kryptimi ieškoti galimybių“, – sakė galbūt būsimas ministras.
Interviu temos
- Aukštos pridėtinės vertės užsienio ir Lietuvos kapitalo projektai turi būti traktuojami vienodai.
- Ar Lietuvos verslininkai, vystantys svarbius projektus, gali tikėtis dotacijų, kaip ir užsienio investuotojai?
- Kaip paskatinti Lietuvos verslus kurti aukštesnės pridėtinės vertės prekes ir paslaugas?
- Kodėl būdamas opozicijoje kreipėsi į prokuratūrą dėl įmonių, gavusių Taivano investicijų (tarp tokių yra ir „Teltonika“)?
- Ko pasimokėme iš istorijos apie Migracijos departamento deportuojamas vietnamietes verslininkes?
- Kaip vertina koalicijos partnerių pasiūlymus delistinguoti bendrovę „Ignitis“?
- Mokesčių reforma: ko tikėtis verslui ir gyventojams.
- Ar palaiko PVM lengvatą restoranams?
- Tiesioginių užsienio investicijų pritraukiame mažiau: ką daryti?
– Jeigu tapsite ministru, koks bus pirmasis darbas, kurio imsitės pirmą pusmetį?
– Kadangi tema man nėra nauja, turiu daugiau nei vieną darbą, į kurį būtų galima susitelkti artimiausiu metu. <...> Žvelgiant į priekį, jei viskas teigiamai klostysis, yra kelios sritys, kurios reikalauja skubių, greitų veiksmų.
Pirma, tam tikrą darbotvarkę diktuoja tai, apie ką šiuo metu viešojoje erdvėje smarkiai diskutuojama – kalbame apie strategines investicijas į Lietuvos ekonomiką, tokias kaip viešai aptarinėjamas „Teltonikos“ atvejis – milijardinės, aukštos pridėtinės vertės, globalių technologijų investicijos. Tai šaliai labai svarbus projektas ir matyti, kad šalies biurokratija ir jos biurokratinės procedūros parklupdo investuotojų ambiciją greitai ir ryžtingai įgyvendinti savo investicinį projektą.
Akivaizdu, kad tai nepriimtina. Tam reikia skirti prioritetinį dėmesį, galbūt keliais principais – šiuo atveju, ieškoti visų įmanomų sprendimų, ką numato teisės aktai, ką valstybė gali padaryti, kad grąžintų pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, nes tik pasitikėjimu grįstas bendradarbiavimas gali būti tvirtas pagrindas tokių investicijų plėtrai.
Tuomet žiūrėti sistemiškai, ką galime padaryti, kad tokios situacijos ateityje nepasikartotų.
