„Per savo darbo pirmąsias 100 dienų pasiūlysiu Europai žaliąją sutartį. Pasiūlysiu pirmąją visų laikų Europos klimato įstatymą, įteisinsiantį 2050 metų tikslą“, – U.von der Leyen sakė Europos Parlamente per jos kandidatūros svarstymą.
Kalbėdama europarlamentarams, posėdžiaujantiems Prancūzijos rytiniame Strasbūro mieste, kandidatė pažadėjo, kad ES „vadovaus tarptautiniam užmojui“ stabdyti klimato kaitos pokyčius.
Mažiausiai 24 iš 28 bloko narių jau yra pasižadėjusios siekti, kad iki šio šimtmečio vidurio Europa klimato atžvilgiu taptų neutrali – tai yra, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų būtų išmetama ne daugiau negu jų yra absorbuojama.
Kai kurios rytinės ES narės, tarp jų Lenkija, Vengrija ir Čekija, iki šiol vengė skelbti tokius pažadus, nes joms gali tekti skirti daug lėšų, kad būtų sumažinta didelė priklausomybė nuo anglių ir kitokio iškastinio kuro naudojimo.
U.von der Leyen sakė, kad ES privalo daryti daugiau, nei numato bloko įsipareigojimas 40 proc. sumažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, palyginti su padėtimi 1990 metais, jeigu norima iki 2050 metų užtikrinti nulinį anglies balansą.
Šis uždavinys buvo iškeltas pagal 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimą.
Nuo 2015 metų, kai 195 šalys pasirašė istorinį susitarimą imtis priemonių, turinčių užtikrinti, kad pasaulio klimatas iki šio šimtmečio pabaigos atšiltų ne daugiau kaip dviem Celsijaus laipsniais, palyginti su laikotarpiu iki pramonės revoliucija, skelbiama vis daugiau perspėjimų, kad dedama nepakankamai pastangų siekti šio tikslo.
Jungtinių Tautų tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) spalį perspėjo, kad pasaulis juda katastrofinio 3–4 laipsnių atšilimo link.
