Tope atsirado ir dar keli nauji veidai – pastaruosius metus itin aktyviai komunikavęs Dainius Dundulis, „Norfa“, Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas ir Gabrielė Šerėnienė (neseniai užbaigusi darbą „Rimi“).
Įtakos indeksas matuojamas įvertinus asmens žinomumą, gyventojų palankumą jam ir pasisakymų žiniasklaidoje skaičių, ištyrus 20 pernai dažniausiai cituotų verslo sektorių atstovų.
Tope šįkart yra iš viso 6 ekonomistai, 7 asociacijų atstovai, 5 mažmeninės prekybos, vienas telekomunikacijų atstovas. Iš ekspertų, 8 moterys ir 12 vyrų, tiesa, pirmajame dešimtuke moterų yra tik dvi. Vis dėlto, palyginti su 2018 m., kai pirmąsyk buvo atliktas Įtakos indeksas moterų eksperčių tope padaugėjo – tuomet jų TOP20 buvo penkios, o pirmajame dešimtuke viena.
Keli vardai padidino įtakos indeksą po tris kartus
Aukščiausią šuolį tope šiemet per metus padarė G.Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, T.Povilauskas, SEB banko ekonomistas ir ekonomistas A.Izgorodinas, savo potencialios įtakos indeksą padidinę maždaug po tris kartus ir pakilę tope keliomis pozicijomis aukštyn. Netikėtumu šiemet tapo taip aukštai šoktelėjęs A.Lukošius – jis atsidūrė septintas sąraše, greta G.Šimkaus ir T.Povilausko.
„Per penkerius metus, kiek gyvuoja „Kantar“ Įtakos indeksas, A.Lukošius pirmą sykį įveikė ribą į gyventojų apklausą, kadangi joje tiriame dvidešimtuką aktyviausių kalbėtojų.
O aukštą rodiklį gyventojų žinomumo apklausoje galėjo lemti ir šio eksperto aktyvus figūravimas reklamoje. Vien TV, mūsų reklamos monitoringo duomenimis, pernai jis buvo parodytas per 2,6 tūkst. kartų, be to, žinomumo bagažo jis gali turėti dar nuo „Foje“ bei „Eurovizijos“ laikų“, – sakė Deividas Butkus, „Kantar“ Reputacijos matavimo medijose vadovas.
Aktyvūs pasisakymai ne visada garantuoja žinomumą
Analizuojant žinomumo kriterijų – kuris kartu su palankumu bei komunikacijos apimtimis sudaro įtakos indeksą, A. Lukošiui tenka itin aukšta antra vieta, iškart po N.Mačiulio, „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiojo ekonomisto. Pastarąjį žino daugiausia apklaustųjų – 7 iš 10 gyventojų. Taip pat žinomumo tope naujai atsirado D.Dundulis, kuris itin aktyviai komunikavo pernai. Jį žino daugiau nei kas trečias šalies gyventojas.
Kas dešimtas žino V.Janulevičių, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentą, A.Romanovskį, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą bei jau minėtą T.Povilauską. Kitus nuomonės lyderius žino po keletą procentų apklaustųjų. Tiesa, dešimtadalis apklaustųjų nežinojo nei vieno Nuomonės lyderių TOP20 esančio eksperto.
„N.Mačiulis, Ž.Mauricas – žinomumo sąraše laikosi stabiliai, juos žino didžioji dalis Lietuvos. Kas trečias apklaustasis žino D.Dundulį ir M.Dubnikovą. Ketvirtadalis – I.G.Pikčienę, E.Šiškauskienę, I.Ruginienę, G.Šimkų. Įdomu, jog G. Šimkus pagal aktyvumą pernai buvo pirmas, pastaraisiais metais žiniasklaidoje komunikuoja rekordiškai daug – per metus kone 1,5 tūkst. pasisakymų – ir vis dėlto žinomumas nesiekia penktadalio, gerokai mažiau nei bankų ekonomistų“, – pastebi ekspertas.
Pasak jo, priežastis gali būti ta, jog Lietuvos bankas rečiau kalba plačiai auditorijai aktualiomis temomis – kuo garsėja pvz., N.Mačiulis arba šiemet smarkiai iškilęs A.Izgorodinas.
Palankumas neretai atvirkščiai proporcingas žinomumui
Pastebima, kad matuojant palankumą visuomenėje, neretai geriausiai žinomi asmenys palankumo sulaukia mažiau nei esantys Nuomonės lyderių sąrašo apačioje.
„Įtakos indeksą sudarantys kriterijai – pasisakymų apimtis, žinomumas ir palankumas, sudaro rinkodaros terminais kalbant, piltuvėlį: reguliariai publikuojami verslo nuomonės lyderių pasisakymai pasiekia tam tikrą dalį auditorijos. Tuomet dalis auditorijos juos perskaito, išgirsta – ir ilgainiui susiformuoja žinomumas, o dar mažesnę dalį komunikuojama žinia įtikina.
Be to, ekonomistai, mažmenos atstovai, ne visada yra giedrų žinių pranašai, ypač kai tenka kalbėti apie infliaciją, karo pasekmes, pandemiją, augančias kainas ir pan., tai gali turėti įtakos palankumui mažėti. Be to, ir verslo tema, kurią mes tiriame, domina ne visus gyventojus“, – sakė „Kantar“ ekspertas.
Vis dėlto, šio tyrimo duomenimis, mažmeninės prekybos tinklų atstovai šiemet vertinti visuomenėje gana palankiai ir sulaukė daugiau teigiamų visuomenės atsiliepimų nei, pavyzdžiui, bankininkai, ekonomistai ar asociacijų atstovai.
D.Butkus akcentavo, jog dėl to svarbu analizuoti ir atskirus parametrus, sekant kiek sėkminga vienos ar kitos įmonės komunikacija, kiek publikuota žinių, kiek auditorijos jas pamatė ar girdėjo bei kurią dalį jos įtikino.
Kaip išmatuoti charizmą
Vis dėlto, be tiriamų kriterijų yra elementas, kurio taip lengvai neišmatuosi – kalbėtojo charizma.
„Tope turime kalbėtojų, kurie pasisako per metus daugiau kaip tūkstantį kartų, tačiau jų žinomumas šiemet vos viršija dešimtadalį, o žinutės įtikina – dar perpus mažesnį skaičių. Tad renkantis komunikuojančius ekspertus būtina atsižvelgti ne tik į profesinį srities išmanymą, bet ir tam tikrą simpatijos faktorių, gebėjimą pasakoti įtaigiai ir įdomiai“, – reziumavo „Kantar“ Reputacijos matavimo medijose vadovas.
