„Dar kovo pradžioje reklamos rinkos ekspertai prognozavo 3,8 proc. augimą šiais metais, tačiau netikėtai kortas sumaišius pandemijai, pasigirsta kalbų, kad kai kurių kanalų reklamos pajamos gali trauktis ir iki 60 proc.“, – pranešime sako „Kantar“ reklamos monitoringo vadovė Giedrė Juronienė.
Vienam šalies gyventojui pernai teko 43 eurai reklamos žiniasklaidoje išlaidų. Pernai labiausiai augo išlaidos vidaus reklamai (augo 18,2 proc.), internetui (9,5 proc.) ir radijui (7,6 proc.). Lauko reklamos išlaidos didėjo 3,8 proc.
Didžiausią dalį reklamos tradiciškai užsitikrino televizija, tačiau palyginti su 2018 metais, ši dalis šiek tiek sumažėjo iki 43,8 proc. visos reklamos rinkos. Antroje vietoje – interneto reklama, užimanti beveik penktadalį (19,2 proc.). Lauko reklamai tenka daugiau kaip dešimtadalis rinkos (11,5 proc.), nedaug jai nusileidžia radijo reklamos dalis (9,5 proc.).
Spauda pasidalija dar po maždaug 7 proc. rinkos (7,1 proc. žurnalai ir 6,8 proc. laikraščiai). Kino ir vidaus reklamai tenka po 1,1 proc. rinkos.
Pasak G.Juronienės, reklamos rinkos mažėjimą gali lemti ir tai, kad Lietuvoje kone 95 proc. prekybos tinklų ir vaistinių reklamos iki šiol buvo akcijos, kurios socialinės izoliacijos periodais nėra skatintinos.
Vis dėlto ekspertė atkreipia dėmesį, kad drastiški reklamos nukarpymai gali apsunkinti prekės ženklų galimybes atsigauti po pandemijos etapo.
„Iš „Kantar“ tyrimų po 2008 metų krizės, matome, kad prekės ženklai išnykę iš TV reklamos akiračio 6 mėnesiams, fiksavo 39 proc. kritusį prekės ženklo žinomumą, taip pat tokiu atveju smarkiai smunka ir kiti pardavimus lemiantys parametrai“, – sakė G.Juronienė.
Jos teigimu, interneto kanalų sunkmetis gali taip smarkiai nepaliesti.
