Dabar, kuomet Kubos ir JAV santykiai šyla, atgimstančio privataus sektoriaus sėkme suinteresuota tiek Havana, tiek Vašingtonas. Tiesa, dėl skirtingų priežasčių.
Havanai ekonomikos liberalizacija suteikia viltį išsaugoti Kubos socializmo pagrindus – valstybinę sveikatos apsaugą, švietimą ir įvairias socialines programas.
Havanai ekonomikos liberalizacija suteikia viltį išsaugoti Kubos socializmo pagrindus – valstybinę sveikatos apsaugą, švietimą ir įvairias socialines programas.
JAV politikai Vašingtone ekonomikos liberalizavimą Kuboje mato kaip priemonę padidinti šalies viduriniąją klasę, kuri buvo izoliuota dėl 50 metų trukusio prekybos embargo.
Acosta ir Jose Alvarezai užsiima senovinių JAV automobilių remontu ir nuoma bei turi įmonę „Nostalgicar“.
Porai priklauso keturios suremontuotos retro stiliaus mašinos, o dar dviejų laukia remontas. Tiesa, Alvarezai jau yra suremontavę apie 18 automobilių kitiems smulkiesiems verslininkams, kurie šias su Kuba siejamas transporto priemones nuomoja turistams.
Acosta ir Jose iki 2011 m., kuomet Kubos valdžia nusprendė pamažu liberalizuoti ekonomiką, dirbo inžinieriais valstybinėje įmonėje. Jie teigia esantys dėkingi vyriausybei už galimybę užsiimti verslu, kuris jiems labai patinka.
Smulkieji verslininkai Kuboje iki šiol susiduria su įvairiais apribojimais. Pavyzdžiui, reklama čia yra griežtai reguliuojama. Norėdama pritraukti turistų iš viso pasaulio „Nostalgicar“ naudojasi Kanadoje registruota interneto svetaine, o gauti automobilių remontui reikalingų detalių iš JAV vis dar yra labai sudėtinga.
JAV embargo Kubai pabaiga lems, kad tokių kliūčių verslininkams liks vis mažiau, o į Havanos gatves išriedės vis daugiau naujų šiuolaikinių automobilių.
„Daugybė žmonių Kuboje norėtų turėti naujus automobilius. Turėjome šias senas mašinas dešimtmečius, jas labai sudėtinga remontuoti ir surasti joms naujų dalių“, – teigė Acosta Alvarez.
JAV embargo Kubai pabaiga lems, kad tokių kliūčių verslininkams liks vis mažiau, o į Havanos gatves išriedės vis daugiau naujų šiuolaikinių automobilių.
Fidelis Castro atvėrė ekonomiką privatiems investuotojams po to, kai žlugus Sovietų Sąjungai Havana liko be ekonominės pagalbos. Ryškiausiu to meto ekonomikos liberalizavimo ženklu tapo paladares – smulkūs privatūs restoranai, tiekiantys geresnės kokybės maistą, lyginant su valstybinėmis valgyklomis.
Tačiau 2006 m. valdžią perėmęs F.Castro brolis Raulis žinojo, kad būtina įvykdyti gerokai daugiau reformų. Produkcijos gamyba Kuboje buvo itin žema, pagalba iš Venesuelos ekonomikos negelbėjo, o jauni išsilavinę kubiečiai stengėsi pabėgti iš salos.
Ūkininkams buvo leista nuomotis valstybės žemę, piliečiai pagaliau galėjo įsigyti elektronikos prekių, tokių kaip mobilieji telefonai, o gatvės prekeiviams leista pardavinėti maistą.
Kubos valdžia 2011 m. sudarė 201 veiklos sąrašą, norint kuria užsiimti reikia gauti veiklos licenciją.
Apskaičiuota, kad 2013 m. daugiau negu 1 mln. žmonių Kuboje vykdė ūkinę veiklą pagal turimą leidimą, o dar vienas milijonas žmonių dirbo valstybinėse įmonėse, tačiau taip pat užsiėmė ir privačia veikla. Šiuo metu apie 40 proc. iš 5 mln. Kubos darbingo amžiaus žmonių dirba privačiame sektoriuje.
