„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kapitalo rinkos plėtra gyventojams suteiktų naujų taupymo, o verslui – finansų pritraukimo galimybių

Lietuvos bankas inicijuoja kompleksinius sprendimus, kurie palengvintų įmonių galimybes pritraukti ilgalaikį finansavimą ir taip prisidėtų prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos stiprinimo. Išplėtota kapitalo rinka taip pat didintų taupymo ir investavimo priemonių įvairovę šalies gyventojams. Tai numatyta antradienį paskelbtoje viešoje konsultacijoje dėl kapitalo rinkos plėtros priemonių paketo, pranešė Lietuvos bankas.
Grynieji eurai
Grynieji eurai / Josvydo Elinsko / 15min nuotr.

„Sujungę į visumą plataus spektro atskiras priemones, tikimės sukurti stiprų impulsą kokybiškai kapitalo rinkos plėtrai. Siekiame, kad priemonės būtų kuo paprastesnės ir aiškesnės investuotojams, nebeliktų perteklinių ribojimų. Tikime, kad tai paskatintų gyventojus drąsiau ir aktyviau rinktis saugius ilgalaikio taupymo būdus, efektyviau valdyti savo pinigus. Verslui, ypač smulkiajam ir vidutiniam, sukurtų daugiau alternatyvaus finansavimo galimybių. Svarbu, kad inovatyvios šalies įmonės galėtų efektyviai pritraukti išorinio finansavimo kapitalo rinkoje per visą savo gyvavimo ciklą – nuo pat įsikūrimo iki tvarios plėtros“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

Siekdamas nustatyti pagrindines kliūtis kapitalo rinkos plėtrai ir priemones joms įveikti, Lietuvos bankas atliko finansų rinkos dalyvių, investuotojų, teisininkų apklausas, vertino kitų šalių patirtį, rinkoje esančius taupymo ir investavimo produktus, atsižvelgė į Europos plėtros ir rekonstrukcijos banko (ERPB) nuomonę.

„Kapitalo rinkų vystymas Lietuvoje ir regione yra svarbus šios Vyriausybės tikslas. Gilesnė kapitalo rinka leistų sukurti papildomus finansavimo šaltinius įmonėms, ypač mažoms ir vidutinėms, ir suteiktų papildomų investavimo galimybių tiek gyventojams, tiek instituciniams investuotojams. Tai, savo ruožtu, prisidėtų prie tvaraus ir subalansuoto šalies ūkio augimo, padėtų didinti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą ir atsparumą sukrėtimams“, – teigia finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas.

Viena iš pagrindinių problemų siejama su pertekliniais reikalavimais arba ribojimais, kurie galioja tik Lietuvoje ir gerokai nukrypsta nuo tarptautinės praktikos. Kai kurių teisės aktų nuostatos jau neatitinka rinkos poreikių. Kita problemos pusė – nepakankama Lietuvos kapitalo rinkoje prekiaujamų finansinių produktų įvairovė, inovatyvių investicinių paslaugų trūkumas, didelė paslaugų kaina, ypač tarpininkų taikomi mokesčiai, palyginti su užsienio šalimis. Trūksta ir bendrųjų žinių apie investavimą, finansinius produktus.

Visa tai lemia, kad kapitalo rinka šiuo metu nėra itin patraukli gyventojams (neprofesionaliesiems investuotojams), smulkiajam ir vidutiniam verslui. Lietuvos bankas parengė beveik 40 priemonių, taikytinų septyniomis kryptimis (kapitalo plėtros priemonių valdymas ir koordinavimas, teisinis reguliavimas, mokestinė aplinka, naujų finansinių produktų pasiūla, biržos aktyvumas ir infrastruktūra, priemonės finansų tarpininkams, finansinis švietimas), jomis būtų sprendžiamos minėtos problemos. Vienas pagrindinių siūlymų – skatinti įsitraukimą į prekybą vertybinių popierių biržoje ir plėsti joje prekiaujamų finansinių priemonių įvairovę. Tai suteiktų verslui galimybę pritraukti lėšų savo veiklai, o Lietuvos gyventojai galėtų nukreipti savo santaupas ilgalaikiam taupymui ir į finansines priemones, prisidėdami ir prie vietos verslo finansavimo.

Šiuo metu vietos biržoje vyksta prekyba akcijomis ir obligacijomis, tačiau pirminiai vieši siūlymai (angl. Initial Public Offering, IPO) nėra dažni, taip pat nėra paplitęs investavimas į biržoje prekiaujamus fondus (angl. Exchange Traded Funds, ETF), algoritminė prekyba, robotizuoti patarimai ar portfelio valdymas, kol kas nėra ir investicinės sąskaitos.

Lietuvos kapitalo rinkos plėtrą paskatintų ir platesnis valstybės valdomų įmonių įtraukimas į biržos prekybos sąrašus. Tai padidintų jų prieigą prie kapitalo, įmonės pritrauktų naujų Lietuvos ir užsienio investuotojų. Pasaulio bankas 2021 m. atliktoje studijoje pabrėžė, kad ši priemonė gali labai paskatinti kapitalo rinkų plėtrą per trumpą laiką.

Be to, sąlygas, kuriomis veikia vietos investuotojai ir įmonės, siekiančios pritraukti finansavimą, siekiama suvienodinti su esančiomis kitose Baltijos šalyse.

Rengiant kapitalo plėtros priemonių planą konsultuotasi su Finansų ir Ekonomikos ministerijomis, Valstybine mokesčių inspekcija, NASDAQ vertybinių popierių birža ir ERPB.

Konsultacija vyks iki šių metų vasario 28 d.

Visą informaciją rasite pagal šią nuorodą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs