Nedelsiant imtis esminių pertvarkų ir pradėti įgyvendinti „naują „Achemos grupės“ strategiją“ Lydai Lubienei, Bronislovo Lubio našlei, kliudo tai, kad šio verslo įkūrėjas ir pagrindinis variklis išėjo anapilin, kai jau buvo patvirtinti grupės įmonių 2012 metų biudžetai ir investiciniai projektai.
Be to, kaip tiksliai pasiskirstys B.Lubio turėtas 62 proc. akcijų paketas, taip pat paaiškėjo tik praėjusios savaitės pabaigoje. Advokatai svarsto, kad aplinkybė, jog pusė šių akcijų atiteko žmonai, o likusios lygiomis dalimis – dukroms, leidžia manyti, kad vienas turtingiausių šalies verslininkų nebuvo palikęs testamento, todėl akcijos buvo padalytos taip, kaip tokiu atveju numato Lietuvos įstatymai.
Nori viską žinoti
L.Lubienė, valdydama savo ir savo dukros akcijas, tapo pagrindine „Achemos grupės“ akcininke. Kai kuriose koncerno įmonėse ji apsilankė dar prieš Naujuosius. Ten dirbantiems žmonėms darė įspūdį tai, kad prisistatydama ir kviesdama toliau dirbti kartu, ji kalbėjo taip užtikrintai, jog visiems iš karto tapo aišku, kad prieš save mato naująją šeimininkę.
L.Lubienės užsakymu koncerno įmonėse dabar atliekamas finansinis auditas. Tai gali reikšti, kad naujoji savininkė nori tiksliai sužinoti, ką paveldėjo, arba tokių duomenų gali pageidauti nauji vadovai, kuriuos ji samdys.
Iškart po B.Lubio mirties koncerno vairas atiduotas į viceprezidento Arūno Laurinaičio rankas. Tačiau jis taip ir liko tik viceprezidentu, nes pagrindinė koncerno akcininkė praėjusią savaitę pranešė, jog naują „Achemos grupės“ strategiją bendromis jėgomis įgyvendins grupės prezidentas ir jo paskirta komanda.
Ar A.Laurinaičiui yra galimybių užimti prezidento postą, kol kas neaišku. Vieni šaltiniai koncerno viduje tvirtina, kad jis jau dabar ranka rankon dirba su L.Lubiene, kiti – kad į šį postą pretenduoja kiti asmenys.
L.Lubienė savo pranešime informavo, kad „koncerno valdyba bus sudaryta iš nepriklausomų patyrusių Lietuvos ir užsienio verslo profesionalų“.
A.Laurinaitis yra smulkusis „Achemos grupės“ akcininkas bei valdybos narys. Be jo, „Achemos grupės“ valdyboje dar yra „Achemos“ trąšų gamyklos vadovas Jonas Sirvydis, „Achemos grupės“ teisės reikalų direktorius Romualdas Žadeika ir smulkusis koncerno akcininkas Rimantas Rėklaitis.
Tik po šių senbuvių ir L.Lubienės pokalbių paaiškės, kokia bus valdybos sudėtis, nes jau dabar pagrindinė koncerno akcininkė kviečia „visus „Achemos grupės“ akcininkus paremti vieningos nepriklausomos valdybos sudarymą“.
Kai versle tokios derybos nepavyksta, tai valdybos posėdžiai dažniausiai vyksta advokatų kontorose.
„Achemos grupės“ akcininkų susirinkimas vyks balandžio mėnesį.
Įlies šviežio kraujo
Praėjusią savaitę „Achemos grupė“ pakvietė žurnalistus į tradicinį savo metų rezultatų pristatymą. Sutapimas ar ne, bet tos pačios dienos rytą pasirodė ir L.Lubienės pareiškimas, išspausdintas koncernui priklausančiame dienraštyje „Lietuvos žinios“.
Tai buvo staigmena. Ne tik žurnalistams – ir „Achemos grupės“ darbuotojams. Vieni apie šį pareiškimą sužinojo iš vakaro, o kiti – tik penktadienio rytą, kai jau pasirodė laikraštis. Tai, kad L.Lubienė savo pareiškimą išplatino spaudoje, dar kartą priminė, kad nuo šiol pagrindinis akcininkas ir koncerno vadovas nėra tas pats asmuo, kaip kad buvo a.a. B.Lubio laikais.
L.Lubienė informavo, kad naujoji valdyba „suformuluos naują „Achemos grupės“ strategiją“. Žinia įdomi tuo, kad koncernui vadovaujantis A.Laurinaitis iškart po B.Lubio mirties buvo nurodęs, kad „Achemos grupė“ yra baigusi sudaryti savo verslo strategiją iki 2020–2022 metų.
„Sudarydami ilgalaikę strategiją mes nusibrėžėme vystymosi kryptį, tačiau joje tikrai nėra nieko sudėliota pažingsniui. Ji nuolat, pagal nustatytus laiko tarpus, bus peržiūrima“, – praėjusią savaitę sakė A.Laurinaitis. Jis pateikė pavyzdį, kad dabar koncernas pradeda formuoti 2013 metų strategiją, kurioje bus atsižvelgiama į ekonomikoje ir rinkoje vykstančius pokyčius, ir maždaug šių metų rugsėjį – spalį ji turėtų būti baigta.
Iki šiol sudarant strategijas, kaip ir valdyboje, dalyvavo tik „Achemos grupės“ įmonių vadovai ir profesionalai. „Iki šios dienos mes nesikvietėme iš šalies konsultantų ir specialistų. Dabar, pasikeitus akcininkams, galbūt, kaip kad ir naujai fomuojamoje valdyboje, jų atsiras“, – pripažino A.Laurinaitis, nedetalizuodamas, kas laukia ilgalaikės strategijos, kurią kuriant dar dalyvavo ir B.Lubys.
Koncerno neparduos
Pagrindinė minimo L.Lubienės pareiškimo žinia lakoniška: „Mes neketiname kviesti išorinių investuotojų. Tebūnie aišku – „Achemos grupė“ nebus parduodama“.
Investuotojai svarsto, kad tokį našlės pasisakymą galėjo išprovokuoti tai, kad po vyro mirties ji galėjo patirti didžiulį spaudimą dėl kai kurių įmonių pardavimo. „Galbūt kai kas net iš artimųjų tikėjosi, kad ji gali sutikti kažką parduoti ir svarbiausia – nebrangiai. Todėl jai turbūt pabodo nuolat užduodamas klausimas ir ji paskelbė viešą pranešimą“, – komentuoja koncernui artimi šaltiniai.
Kiti šaltiniai taip pat patvirtina, kad po B.Lubio mirties buvo užvirusios karščiausios diskusijos, kuriose entuziastingai buvo svarstoma, kas ir kaip bus parduodama. Tačiau nuo konkrečių žygių daugelį potencialių pirkėjų sulaikė tai, kad iki šiol „jie nežinojo, su kuo turėtų kalbėtis“.
Kita vertus, L.Lubienės pranešimo tekstą nagrinėję investuotojai atkreipia dėmesį į tai, kad naujoji savininkė užtikrino, jog pati „Achemos grupė“ nebus parduodama“, bet apie tai, kad nebus parduodamos jos įmonės – nepasakė.
Kai kurie šaltiniai atkreipia dėmesį, kad dar B.Lubiui esant gyvam koncerne vyko rimta diskusija ir jam bandyta daryti spaudimą, kad būtų parduota nuostolingai dirbanti žiniasklaidos grupė. B.Lubys net derėjosi su koncernu „MG Baltic“ dėl „Baltijos TV“ pardavimo. „Tuo metu nesusitarėme dėl kainos, o dabar ji mums neįdomi“, – reaguoja koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.
„Baltijos TV“ išliko nuostolinga ir pernai, todėl neatmetama galimybė, kad ir naujieji akcininkai gali aktyviau ieškoti televizijai pirkėjų.
Rinkoje svarstoma, kad tikriausiai niekas nebus parduodama artimiausią pusmetį, o vėliau potencialių pirkėjų gali sulaukti ir kitos koncerno bendrovės, pavyzdžiui, pernai pelningai dirbęs saldainių fabrikas „Naujoji Rūta“ ar agroverslo bendrovė „Agrochema“.
Įdomiausios – didžiausios
„Achemos grupės“ pelningiausių įmonių trejetuką sudaro „Achema“, „KLASCO“ ir „Renerga“. Pastaroji bendrovė, užsiimanti elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių, patraukli tiems investuotojams, kuriuos tenkina 8–12 proc. nuosavo kapitalo metinė grąža.
„Kitaip tariant, tai fiksuotos grąžos verslas, nes elektros iš vėjo pagaminama tiek, kiek pagaminama, ir dar turi mokėti bankui paskolas, kurios leidžia versle dalyvauti su mažesne dalimi nuosavo kapitalo“, – taip analitikai aiškina subtilybes verslo, kurio grąža prilyginama investicijai į obligacijas.
„Achema“ ir „KLASco“ vadinamos B.Lubio verslo imperijos karūnos perlais. Pats B.Lubys ilgą laiką favorite laikė tik „Achemą“, tačiau kalbama, kad per sunkmetį „KLASco“ pasiekti rezultatai jo nuomonę pakeitė ir abi šios įmonės jam tapo vienodai svarbios.
Būtent jos po B.Lubio mirties sulaukė didžiausio Lietuvos ir užsienio investuotojų dėmesio. „Achema“ užima 15 vietą kasmet investicijų banko „GILD Corporate Finance“ skelbiamame vertingiausių įmonių šimtuke. Nurodoma, kad 2011 metų sausio 1-ąją bendrovės vertė buvo 809 mln. Lt. Klaipėdos jūrų krovinių kompanija tame pačiame sąraše užima 33 vietą (vertė – 339 mln. Lt).
„GILD“ partneris Šarūnas Skyrius, vertindamas potencialių investuotojų pajėgumus, sako, kad „jei finansų rinkose nebūtų ypatingų sukrėtimų, tai ir Lietuvos investuotojams būtų įmanoma suorganizuoti šių bendrovių išpirkimo finansavimą“.
Kiti pašnekovai svarsto, kad „KLASco“ yra labiau įdomi Lietuvos investuotojams, o „Achema“ dėl savo priklausomybės nuo rusiškų dujų – Rytų kompanijoms, turinčios ryšių su dujų tiekėjais.
„KLASco“ yra pagrindinė tradicinio prekybos uosto dalis, be to, šis uostas, skirtingai nei Rygos ir Kaliningrado, neužšąla žiemą. Tai – Klaipėdos bendrovės privalumai. „Achemai“ pliusų pridėjo tai, kad su „Gazprom“ ji turi ilgalaikę sutartį, o su „Gazprom Export“ sutarė dėl mažesnės dujų kainos. Potencialiems investuotojams patrauklu ir tai, kad ši bendrovė turi savo produkcijos platintojų Lenkijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje.
Valdė tiesiogiai
Koncerne ir „Achema“, ir „KLASco“ išsiskyrė dar ir tuo, kad abi jos turėjo po vykdomąjį direktorių, kuris buvo atsakingas už pinigų srautų valdymą.
Juo iki mirties buvo pats B.Lubys. Dabar „Achemoje“ šias pareigas atlieka Jonas Sirvydis, o „KLASco“ – A.Laurinaitis. Vykdomasis direktorius šiose bendrovėse pasirašinėja kiekvieną pavedimą.
Itin skrupulinga pinigų srautų priežiūra didžiosiose „Achemos grupės“ bendrovėse prasidėjo 2008 metų pabaigoje – 2009 metų pradžioje, kai tapo aišku, jog baigiasi ekonominio klestėjimo laikai. Būtent tuo metu B.Lubys pajuto, kad iš pažiūros gausiame aruode yra plyšių. Nusižengusieji patirdavo „diplomatišką“ pyktį, o realių bausmių sulaukdavo tik tie, kurie, prezidento nuomone, „peržengdavo ribas“. Ir priešingai, B.Lubys niekada nepamiršdavo atsilyginti tiems, kurie pelningai įdarbindavo koncerno pinigus.
Naujus koncerno darbuotojus stebindavo tai, kad viskas, ką gali daryti, o ko – negali, būdavo aiškiai apibrėžta tvarkose. Pavyzdžiui, koncernas turi savą automobilių pirkimo tvarką, kurioje numatyta maksimali jų įsigijimo kaina pagal pareigybes. Be to, įmonių vadovai šį klausimą turėjo derinti tiesiogiai su prezidentu, o dabar – su A.Laurinaičiu.
„Achemos grupė“ turi sprindžio storio knygą, kuri reglamentuoja vidaus veiklos procesus. Ši tvarka turi užtikrinti sklandų veiklos tęstinumą. Pavyzdžiui, tvarkoje, susijusioje su piniginių srautų valdymu, numatyta, kas kokias ir kada teikia ataskaitas, kas ir kokius priima sprendimus ir tvirtina mokėjimus. Koncerno darbuotojų teigimu, šios galiojančios vidaus tvarkos ir taisyklės užtikrino, kad iš gyvenimo pasitraukus prezidentui, kurio pečius nuolat slėgė didžioji dalis verslo problemų, koncerne nekilo sumaištis ir veikla vyko palyginti ramiai.
Daugiau kaip pusė įmonių – pelningos
Koncernas „Achemos grupė“ valdo 50 įmonių, kurių veiklos susiję su gamyba, krova ir logistika, prekyba, apgyvendinimu ir sveikatinimu, žiniasklaida, remontu, finansiniu tarpininkavimu. Iš 50 pelningai dirbo 31 įmonė (AB „Achema“, AB „KLASco“, UAB „Renerga“, UAB „Agrochema“, UAB „Krovinių terminalas“ ir kitos). Nuostolingą veiklą vykdė 19 įmonių (UAB „Baltijos TV“, UAB „Achemos mokymo centras“, UAB „Projektų centras“, „Agrochema Latvija“, UAB „Metoil“ ir kitos).
2011 metais iš nuostolingų pelningomis tapo 11 įmonių. Tai – UAB „Inkontas“, UAB „Tango reklama“, UAB „Iremas“, UAB „Muzikos topai“, UAB „Radiocentras“, UAB „Agrochema“ ir kitos.
