Stipriųjų gėrimų gamintojai prognozuoja iki 40 proc. rinkos susitraukimą bei akcentuoja viešbučių ir viešojo maitinimo sektorių įsiskolinimus. Stambieji alaus gamintojai skaičiuoja, kad karantinas atsiriekė apie 15 proc. jų pardavimų, jie išpylė apie 2 mln. litrų šio gėrimo.
Tuo metu alkoholio pardavimai prekybos centruose kol kas išaugo keliolika procentų, o elektroninėse parduotuvėse – keliais kartais.
Stipriojo alkoholio sektorius prognozuoja 10 mln. eurų praradimus
Stipraus alkoholio gamintojus ir importuotojus vienijančio Legalaus verslo aljanso vadovas Mantas Zakarka teigia, kad per karantiną užsidarius viešbučiams bei restoranams, stipriųjų gėrimų gamintojų praradimai ėmė augti.
„Neteko didelio srauto pajamų. Skaičiuojame, kad pagrindinių bendrovių praradimai dėl šio sektoriaus veiklos apribojimo sieks daugiau kaip 10 mln. eurų“, – BNS sakė M.Zakarka.
Jis pabrėžė, kad pirkimų sumažėjo ir dėl gėrimų brangimo, nes stipriajam alkoholiui nuo kovo akcizas padidėjo 10,5 procento.
„Dabartiniai mūsų turimi duomenys rodo, kad alkoholinių gėrimų prekyba sparčiai traukiasi ir jeigu tokios tendencijos išliks per visą karantino laikotarpį, galima tikėtis net 30-40 proc. siekiančio prekybos apimčių sumažėjimo“, - tvirtino M.Zakarka.
Karantino pradžioje augimas, vėliau – lėtėjimas
Koncerno „MG Baltic“ valdomos alkoholio gamintojos „MV Group Production“, kuriai priklauso Kauno „Stumbras“, Alytaus „Alita“, „Anykščių vynas“ bei Šiaulių alaus darykla „Gubernija“, vadovas Algirdas Čiburys skaičiuoja, kad grupės įmonių produkcijos pardavimai optimistiškiausiu variantu gali smukti mažiausiai 20 procentų.
„Tam tikras, nuo kelių iki keliolikos procentų, alkoholinių gėrimų pardavimų pakilimas parduotuvėse buvo per pirmąsias karantino dienas. Bet tai buvo kelių dienų efektas ir dabar vartojimas lėtėja, žmonės mažiau juda, važiuoja į svečius vieni pas kitus, mažiau progų ir švenčių, todėl tas vartojimo kritimas matosi“, – BNS aiškino A.Čiburys.
Jo teigimu, grupės įmonės dabar gamins produkciją į sandėlius.
Anot jo, stipraus alkoholio gamintojų privalumas prieš aludarius yra tas, kad stipriųjų gėrimų galiojimas yra ilgesnis, tačiau alaus gamintojai greičiau iš pardavėjų gauna pinigus už parduotą produkciją.
„Užsidarius maitinimo įmonėms, stiprus alkoholis nesugedo, nereikėjo išpilti, bet jis kainuoja daugiau, jį kol išperka, trunka ilgiau, todėl susikaupia daugiau įšaldytų lėšų. (...) Tai pas mus skolos susidarė didesnės negu pas aludarius“, – kalbėjo A.Čiburys.
Jo teigimu, grupės įmonės dabar gamins produkciją į sandėlius.
„Balandį ir turbūt gegužės pirmą pusę dirbsime, bet toliau gali tekti ir sustoti“, - tvirtino „MV Group Production“ vadovas.
Stambieji aludariai išpylė apie 2 mln. litrų alaus
Lietuvos aludarių gildijos, kuriai priklauso didžiausi šalies alaus gamintojai „Švyturys-Utenos alus“, „Kalnapilio-Tauro grupė“, „Volfas Engelman“ ir salyklo tiekėja „Viking Malt“, prezidentas Saulius Galadauskas sako, kad karantinas atsiriekė apie 15 proc. šių aludarių pardavimų.
Pasak jo, alaus pardavimai viešojo maitinimo įstaigose, kurios per karantiną turėjo užsidaryti, sudarė 12-15 proc., o mažmeninėje prekyboje – apie 3-5 procentus.
„Sudėjus praradimus abejose sektoriuose, gautųsi gal ir apie 15-20 proc. Tai jau daug. Tą produkciją reikėjo utilizuoti“, – teigė S. Galadauskas, skaičiuojantis, kad gali būti sunaikinta apie 2 mln. litrų neišgerto alaus, sidro ir kitos pilstomos produkcijos, kurią aludariams grąžino užsidarę restoranai, kavinės, barai, kiti maitintojai.
S.Galadauskas prognozuoja, kad koronaviruso krizės pasekmes aludariai labiausiai pajustų, jeigu epidemijos nepavyktų ilgai numalšinti. Kol kas apie darbuotojų atleidimus nekalbama, tačiau prastovos neišvengiamos, taip pat bus siekiama valstybės subsidijų.
„Didieji alaus gamintojai neturėtų bankrutuoti. Bet žiūrint, kiek truks krizė. Tiems, kurie aludėms gėrimus tiekė bačkose, bus labai riesta. Tačiau irgi per mėnesį neturėtų bankrutuoti nė vienas, nebent naujokas skolintais pinigais verslą darė“, – svarstė stambiausių aludarių atstovas.
„Švyturio-Utenos alaus“ pardavimų direktorės Aušros Vasiljevienės teigimu, aludarius „paveikė vienintelis kanalas“ – užsidariusios viešojo maitinimo įmonės, kuriose buvo gaunama apie 20-25 proc. pardavimų pajamų. Tuo metu prekyba alumi parduotuvėse, anot jos, išaugo.
„Ypač miestuose, net anksčiau negu buvo paskelbtas karantinas – matomai, ta miestų visuomenė, gal labiau seka naujienas iš užsienio, ypač iš Italijos, ir labai greitai susiuostė, kas laukia mūsų Lietuvoje ir suskubo apsirūpinti atsargomis“, – sakė A. Vasiljevienė.
Pasak jos, per kovą įmonės alaus parduotuvėse parduotuvėse iš viso parduota 4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
Elektroninės prekybos šuolis
A.Vasiljevienės teigimu, elektroninė prekyba per karantiną „šovė į viršų netikėtu mastu ir tempu“. „Švyturio-Utenos alaus“ produkcijos pardavimai karantino metu išaugo maždaug 156 proc. Didžiąją dalį sudaro prekyba „Barboroje“, o pakuočių šioje parduotuvėje pirkimas padidėjo 145 proc.
„Žmonės nebeperka po kelis, o ima pakuotėmis. (...) Jeigu sistemos galėtų aptarnauti visus norinčius, prekybininkai neribotų pristatomo alkoholio svorio, manome, kad tie skaičiai būtų dar dvigubai didesni“, – kalbėjo ji.
A.Vasiljevienė negalėjo palyginti alaus pardavimų prekybos centrų elektroninių parduotuvėse.
„Niuansas tas, kad į „Barborą“ ir “Maximą“ yra skirtingas tiekimas, o „Iki“ ir „Rimi“ nematome, kiek alaus parduodama parduotuvėse, o kiek – internetinėje prekyboje“, - sakė ji.
Prekybininkai: alkoholį pirkimo bumas – prieš karantiną
Pasak „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorės Ernestos Dapkienės, savaitę iki paskelbiant karantiną, alkoholio pardavimai tinkle, palyginti su tuo pačiu metu pernai, padidėjo 7 proc., o vien degtinės pardavimai augo apie 10 procentų.
E.Dapkienės spėjimu, stipresnio alkoholio prekybai įtakos turėjo rekomendacijos, kad degtinę galima naudoti kaip rankų dezinfekcinę priemonę.
Tačiau karantino laikotarpiu, pasak „Maximos“ atstovės, alkoholio pardavimai mažėja, pavyzdžiui, pirmąją karantino savaitę alkoholio pardavimai traukėsi 6 proc., antrą – 9 proc., o trečią sumažėjo jau 13 procentų.
„Tendencija – auga romo, tekilos, degtinės, džino pardavimai, taip pat – kvietinio alaus pardavimai, o mažiau nuperkama įvairių vynų, viskio, brendžio, likerio, konjako. Krenta ir gėrimų su pašalintu alkoholiu pardavimai: nealkoholinio alaus, vyno, sidro“, – teigė E. Dapkienė.
Anot prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės Indrės Baltrušaitienės, pirmosiomis karantino savaitėmis stebėtas nežymus alkoholinių gėrimų pardavimų augimas.
„Labiausiai – beveik trečdaliu – padidėjo stipriųjų alkoholinių gėrimų pardavimai. Tikėtina, kad juos žmonės pirko ir kaip dezinfekcinę priemonę, ruošdamiesi galimam šių prekių trūkumui, su kuriuo buvome susidūrę rinkoje“, – paaiškino ji.
Tuo tarpu alkoholio gamintojų atstovas A.Čiburys sako, kad didelių alkoholio pirkimų gamintis dezinfekcines priemones nebuvo.
„Ypatingo augimo, kartus siekiančių degtinės pardavimų nebuvo, taip, buvo pavienių produktų, stipresnių kaip 70 laipsnių, užpiltinėms skirti, tai juos išpirko. Bet išpirkti kiekiai nebuvo dideli“, – aiškino jis.
