Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pažymėjo, kad ši krizė skiriasi nuo 2008–2009 metų ekonominio nuosmukio. Pirmiausia todėl, kad, jo nuomone, šalis buvo pasiruošusi, sukaupusi Sodros ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervus.
„Iškart galėjome pasiūlyti ligos išmokas, kai užsivėrė darželiai, mokyklos, dienos centrai. Nereikėjo mažinti, karpyti. Gyventojams pasiūlėme pagalvę ir žmonėms bei įmonėms tai buvo išsigelbėjimas. Buvo suveikta labai greitai, nes praktiškai nuo kovo 16 dienos, kai tik buvo paskelbtas karantinas, iškart pradėjo egzistuoti priemonės“, – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos surengtoje nuotolinėje konferencijoje „Karantinas: kas apmokės sąskaitas?“ kalbėjo jis.
Daugiau bedarbių ir dirbančiųjų
L.Kukuraičio teigimu, dėl gerų skolinimosi galimybių šalis galėjo greitai ir pigiai gauti papildomų pinigų. Jis išskyrė „gana greitą Vyriausybės reakciją su pasiūlymais, kuriuos išgirdo verslas“. Trečias dalykas, kurį ministras išskyrė, tai – reagavimas į kritiką ir supratimas, kad pasiūlytos priemonės gali keistis.
„Daugiausiai nerimo kelia klausimas, ar neturėsime antros bangos sveikatos srityje ir ar neturės pakartotinos įtakos ekonomikai, užimtumui, socialiniams aspektams. Atrodo, kad šis etapas suvaldytas pakankamai gerai, nedarbo lygis pasiekė tam tikrą ribą, kurioje laikosi, o grįžimas į darbą yra akivaizdžiai pozityvus. Vien per birželį daugiau priimta 12 tūkst. darbuotojų negu atleista“, – kalbėjo jis.
Ministro teigimu, šiuo metu be darbo yra 200 tūkst. Lietuvos gyventojų – registruotas nedarbas siekia 11,7 proc. Tiesa, pastebima, kad šis skaičius laikosi nuo gegužės pradžios. „Sodros“ duomenimis, nuo karantino pradžios 1,5 tūkst. žmonių atleista daugiau nei priimta. Prastovose šiuo metu yra apie 40 tūkst. žmonių
„Gegužės pabaiga ir birželio pradžia rodo, kad žmonės grįžinėja į darbus. Tie, kurie registruojasi Užimtumo tarnyboje, neretai tai yra ne tie, kurie prarado darbus, o tie, kurie dirbo savarankiškai, niekur nedirbo ir registruojasi, kad gautų naujas pasirodžiusias priemones. Tikėtina, kad turėsime naujas išsiskiriančias statistikas, kad lyg registruotas nedarbas auga, bet žmonių į darbą priimama daugiau“, – kalbėjo L.Kukuraitis.
Ragina peržiūrėti biudžetą
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Monika Navickienė abejojo, kad valstybė yra pasiruošusi antrajai krizės bangai. Be to, ji suabejojo, ar valstybė „nenusipirko labai brangiai daugiau laiko“ ir dėl skolintų pinigų mato daugiau grėsmių nei naudos.
„Neturime biudžeto keitimo projekto, nematome, kaip tie skolinti pinigai atrodys visame bendrame projekte ateinančiais metais ir jau šiemet, ar tos lėšos, kurios šiandien yra naudojamos tam tikroms priemonėms, kaip tai atrodys pajamų ir išlaidų balanse biudžete. <...> Nematant bendro vaizdo ir nekeičiant biudžeto projekto, labai rizikuojame“, – kalbėjo ji.
Tačiau L.Kukuraičio teigimu, „tik laiko klausimas“, kada Finansų ministras ateis į Seimą su sudėliotu biudžetu, ataskaitomis ir naujais planais.
„(2021 metų biudžete) turės matytis siūlymai, kaip toliau spręsti sveikatos ir ekonominę krizę“, – sakė jis.
Nors LPSK vadovė I.Ruginienė teigė teigiamai vertinanti valstybės norą remti finansiškai darbuotojus, tačiau ji atkreipė dėmesį, kad pirmi du karantino mėnesiai darbuotojams atsiliepė labiausiai. Dalis žmonių buvo priversti išeiti į prastovas ir prarasti didelę dalį pajamų, kiti buvo atleisti, o treti išėjo į nemokamas atostogas.
„Tam, kad viskas eitųsi sklandžiai, visi trys žaidėjai turėtų prisiimti vienodą atsakomybę. Darbuotojai, atrodo, prisiėmė atsakomybę, jie prarado pajamas, kai kas ėjo į sandorius su darbdaviu ir padėjo išgyventi šį sunkų laikotarpį. Vyriausybė taip pat suteikdama finansinę paramą tiek verslui, tiek darbuotojams. Darbdaviai taip pat turi suprasti, kad dalį atsakomybės taip pat turi priimti“, – kalbėjo ji.
Pasak I.Ruginienės, nors valdžia teigia, kad pirma karantino banga įveikta, darbuotojams vis tiek toliau mažinami atlyginimai per priedus, trumpinant darbo laiką, mažinant dienpinigius.
„Trūksta sąžiningumo, solidarumo, susitelkimo. Jeigu yra sudėtinga situacija, tai nereikėtų skubėti ja pasinaudoti ir išnaudoti ne darbuotojo naudai, o stengtis išlaikyti socialines garantijas, o ne nemažėjantį pelną“, – aiškino ji.
Įžvelgia bėdų išmokų sistemoje
I.Ruginienės teigimu, nors džiugina kalbos apie karantino pabaigą, tačiau lieka daug neišspręstų problemų. Pirmiausiai, pasibaigus šiam laikotarpiui su bėdomis gali susidurti tėvai, kurie iki šiol buvo vaiko priežiūros atostogose, o grįžus į darbą darbdavys nuspręs juos išsiųsti į prastovas. Anot jos, pagal dabartinį reglamentavimą, subsidijos priklauso tik tiems, kurie pastaruosius mėnesius buvo išsiųsti į prastovas.
Be to, ji ragino valdančiuosius priimti įstatymą, kad jei asmuo išeitų anksčiau laiko į pensiją, jo pajamos vėliau nemažėtų, kaip yra dabar.
Ekonomistas Vaidas Navickas mano, kad šalis turėtų pratęsti nedarbo išmokų mokėjimą.
„Suprantame, kad nedarbas šalyje bus padidėjęs, reikės žmonėms ilgiau ieškoti darbo, tai 9 mėnesių greičiausiai neužteks“, – įsitikinęs jis.
Anot L.Kukuraičio, ši diskusija Seime jau vyko ir buvo nuspręsta šiek tiek padidinti nedarbo išmokas bei kartu įvesta 200 eurų darbo paieškos išmoka.
„Išlaikomas tęstinumas, kad 9 mėnesius mokėtų pagal socialinio draudimo sistemą, kuomet nedarbo išmoka iš lėto mažėja. Ir tada galiausiai pereitų į tuos 200 eurų. Tiek prastova, tiek subsidija už darbą grįžtantiems iš prastovos ar tiems, kurie yra nuo COVID nukentėjusių įmonių sąraše, visas tas laikotarpis yra kol kas gruodžio 31. Tai reiškia, kad šiuos metus verslas tikrai turi labai laisvas rankas derinti įvairias priemones, kad galėtų žmones išlaikyti darbo rinkoje ir kalbant apie 2021 metų priemones, bus kalbama, kurios priemonės turėtų būti pratęsiamos“, – sakė jis.
Lyginant šių metų ir 2008–2009 metų krizes, šį kartą imigracijos rodikliai buvo didesni nei emigracijos. Skaičiuojama, kad į Lietuvą galėjo grįžti apie 70 tūkst. žmonių. Pasak V.Navicko, reikėtų darbo rinkoje sudaryti galimybes šiems žmonėms likti ir, pavyzdžiui, nustatyti kvotas nekvalifikuotiems darbininkams.
„Praėjusiais metais įsivežėme virš 60 tūkst. pigių darbininkų iš trečiųjų šalių. Galėtume pasinaudoti įstatymu, kuris jau yra, ir pasakyti, kad kvotos nekvalifikuotai darbo jėgai bus nulinės, daugiau nebevešime ukrainiečių, baltarusių ir rusų, tada tiems žmonėms. Yra priemonių, kurios gali užtikrinti, kad tie žmonės lengviau suras vietą Lietuvos darbo rinkoje“, – kalbėjo jis.
