„Vertinant situaciją Lietuvos darbo rinkoje liepos pradžiai, galima būtų pasakyti, kad padėtis Lietuvos darbo rinkoje nevienareikšmiška. Viena vertus, iš tiesų, metinis darbuotojų skaičiaus sumažėjimo tempas pastebimai sulėtėjo, o tai yra teigiamas signalas darbo rinkai, – dėsto „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – kita vertus, problema ta, kad pagrindiniuose Lietuvos ekonomikos sektoriuose užimtųjų skaičiaus dinamika nepagerėjo: jei lyginsime su geguže, metinė darbuotojų skaičiaus dinamika pablogėjo pramonėje, statybos, vidaus prekybos bei transporto sektoriuose. Taigi akivaizdu, kad liepos 1 d. prie pagerėjusios Lietuvos darbo rinkos dinamikos labiausiai prisidėjo mažesni šalies ekonomikos sektoriai, tuo tarpu kai Lietuvos ekonomikos „garvežiai“ kol kas dar nedemonstruoja geresnių užimtumo rezultatų“.
Pavyzdžiui, dirbančiųjų skaičiaus nuosmukis Lietuvos pramonėje paspartėjo nuo 4 proc. gegužę iki 4,4 proc. birželį; mažmeninės prekybos sektoriuje stebima tokia pati dinamika; statybų sektoriuje užimtųjų skaičiaus nuosmukis ūgtelėjo nuo 4,8 proc. gegužę iki 5,1 proc. birželį; transporto sektoriuje užimtųjų skaičiaus nuosmukis paspartėjo nuo 0,6 proc. gegužę iki 1,3 proc. birželį.
Metinė darbuotojų skaičiaus dinamika pablogėjo pramonėje, statybos, vidaus prekybos bei transporto sektoriuose.
Kur užimtumas gerės
„Kalbant apie pagrindinius Lietuvos ekonomikos sektorius, galima prognozuoti, kad užimtumo tendencijų pagerėjimas pirmiausiai gali paliesti pramonę ir vidaus prekybą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gegužę mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje išaugo 3,5 proc., o ne pirmo būtinumo prekių vartojimas padidėjo net 6 proc. Sprendžiant iš pastebimai pagerėjusios Lietuvos vartotojų lūkesčių dinamikos, birželį ir liepą turėtume fiksuoti tolesnį vidaus prekybos atsigavimą: birželį Lietuvos vartotojų pasitikėjimas buvo triskart didesnis nei gegužę ir keturiskart didesnis nei balandį. Birželį Lietuvos vartotojai pozityviau vertino Lietuvos ekonomikos perspektyvas, ketino kiek sumažinti taupymo apimtis – visa tai leidžia tikėtis, kad įsibėgėjant vasarai, Lietuvos vidaus vartojimo rinka dar sustiprės, kas turėtų pagerinti ir užimtumo tendencijas mažmeninės prekybos sektoriuje“, – prognozuoja „SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas.
Artimiausiu metu gali pagerėti užimtumo dinamika ir pramonės sektoriuje. Naujausi Eurostat duomenys rodo, kad situacija Europos pramonėje po truputį gerėja ir stabilizuojasi: birželį, lyginant su geguže, 22-ose ES valstybėse pagerėjo gamintojų lūkesčiai. Skaičiai rodo, kad ES pramonė po truputį grįžta į vėžes, o atsigaunant ES pramonei, padidės ir kontraktinės gamybos užsakymų srautas iš didžiųjų ES valstybių gamintojų.
Pramonė vėl įsibėgėja
„Tai, kad Lietuvos eksporto ir pramonės rodikliai po truputį stabilizuojasi, rodo ir Lietuvos statistikos departamento duomenys. Pavyzdžiui, birželį Lietuvos pramonės pajėgumų panaudojimo lygis išaugo: jeigu gegužę Lietuvos gamintojai išnaudojo 67 proc. turimų gamybos pajėgumų, tai birželį – jau visus 70 proc. Lyginant su geguže, Lietuvos gamintojai taip pat geriau vertino eksporto paklausos būklę. Tikėtina, kad atsigaunant ES pramonei, kelerių mėnesių bėgyje fiksuosime pirmus Lietuvos pramonės ir prekių eksporto stabilizacijos ir atsigavimo požymius – dėl ko turėtų pagerėti ir užimtumo dinamika pramonės sektoriuje“, – teigia A.Izgorodinas.
„Visgi, artimiausiu metu pagrindiniuose Lietuvos ekonomikos sektoriuose ir visoje darbo rinkoje nereikėtų tikėtis radikalaus proveržio: veikiau kalbame apie labai laipsnišką situacijos stabilizavimąsi artimiausiu metu, bet ne apie greitą užimtųjų skaičiaus augimą. Šiuo atveju esminės įtakos turės pastaruoju metu paaštrėjusi Covid-19 dinamika atskirose pasaulio valstybėse bei ES Balkanų regiono valstybėse. Nors pagrindinių Lietuvos ekonomikos sektorių veiklos rodikliai turėtų gerėti, dėl padidėjusio neapibrėžtumo verslas neskubės kurti naujų darbo vietų“, – mano ekonomistas.
Nuosmukio lyderiai nesikeičia
Jei kalbėsime apie lyderius pagal darbuotojų skaičiaus augimo ir nuosmukio tempą, čia jau kuris laikas dominuoja tie patys sektoriai. Liepos 1 dienai lyderio poziciją pagal metinį užimtųjų skaičiaus prieaugį ir toliau išlaikė finansų tarpininkavimo sektorius, kur, lyginant su ta pačia 2019 m. data, užimtųjų skaičius išaugo 2,9 proc., arba 770 asmenų. Tikėtina, kad esminės įtakos besitęsiančiam darbuotojų skaičiaus augimui finansų tarpininkavimo sektoriuje turėjo sparti fintech (finansinių technologijų) ir elektroninių mokėjimo paslaugų segmentų plėtra Lietuvoje.
Europos centrinio banko duomenys rodo, kad Lietuva jau kelis mėnesius iš eilės išlieka euro zonos lydere pagal bankų paskolų verslui nuosmukio mastą – vien gegužę metinis bankų paskolų verslui portfelis Lietuvoje smuko 7,7 proc. Sprendžiant iš šių skaičių, nepanašu, kad tradiciniai finansuotojai kuria naujas darbo vietas, kadangi dėl ekonominio neapibrėžtumo neskuba atsukti finansavimo kranelių verslui ir nėra linkę plėstis.
„Iš kitos pusės, lyderio poziciją pagal metinį užimtųjų skaičiaus sumažėjimą ir toliau išlaiko viešbučių ir restoranų sektorius, kur birželį, lyginant su 2019 m. birželiu, užimtųjų skaičius sumažėjo 13,3 proc. arba beveik 4 tūkst. asmenų. Priežastis yra gana paprasta: viešbučių ir restoranų sektorius ir toliau jaučia didelį Covid-19 poveikį savo veiklai, o pablogėję veiklos rodikliai atitinkamai rodo, kad darbuotojų skaičiaus tirpsmas ir toliau tęsiasi“, – apibendrina S.Žilinskas.
