Šis sumažėjimas didžiausias per pastaruosius 18 metų, nors priverstinio išieškojimo poreikis Lietuvoje stabiliai mažėja jau dešimtus metus.
Antstolių informacinės sistemos duomenimis, ryškiausiai – net 48 proc. – susitraukė valstybės institucijų pateikiamų reikalavimų paketas. Privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys naujų reikalavimų išieškoti skolas pateikė 29 proc. mažiau. Naujų reikalavimų išieškoti išlaikymą (alimentus) sumažėjo 36 proc.
Tokia statistika atspindi COVID-19 krizės poveikį skolų išieškojimo sričiai: naujų skolų skaičių mažino ekstremalios situacijos laikotarpiu įvestos atsiskaitymo lengvatos ir pristabdytas naujų reikalavimų išieškoti skolas valstybės naudai pateikimas antstoliams.
Pinigine išraiška bendra šių metų pusmečio antstoliams pateiktų naujų reikalavimų suma buvo 76,8 mln. eurų mažesnė, negu per 2019 m. sausio birželio-mėnesius. Tačiau vidutinė statistinė nauja skola siekė 3 717 eurų ir buvo 20 proc. didesnė, negu vidutinė 2019 m. pirmojo pusmečio nauja skola (2977 eurai).
Galima prognozuoti, kad dalis atidėtų skolų pasivys žmones vėliau, kadangi ekstremalios situacijos laikotarpiu įvestos atsiskaitymo lengvatos nustoja galioti. Pavyzdžiui, Policijos departamento duomenimis, kelių eismo taisyklių pažeidėjai per šių metų pirmąjį pusmetį geranoriškai įvykdė tik apie 22 proc. savo prievolių sumokėti pinigines baudas, kai 2019 m. tokių atvejų buvo apie 38 proc. Jei neatsiskaitę asmenys nesureaguos į Valstybinės mokesčių inspekcijos siunčiamus priminimus, nesumokėtos administracinės baudos anksčiau ar vėliau atkeliaus į antstolių kontoras.
Vis dėlto net ir priverstine tvarka dengti skolas nuo šių metų liepos 1 d. tampa lengviau, nes priverstinio išieškojimo naštą mažina naujoji proceso dalyvių elektroninio informavimo tvarka.
Antstolių procesinių dokumentų siuntimas didžiąja dalimi perkeltas į elektroninę erdvę. Kiekvienos skolos priverstinis išieškojimas asmenims atpinga vidutiniškai po 20 eurų, kadangi nebereikia mokėti už daugybę registruotųjų pašto siuntų.