Remiantis trejų metų fiskaliniu planu, kurį matė agentūra „Bloomberg“, išlaidos gynybai kitais metais viršys pradines biudžeto prielaidas daugiau kaip 43 proc., o susijusios nacionalinio saugumo ir teisėsaugos kategorijos išlaidos padidės daugiau kaip 40 proc.
Fiskalinės prognozės kinta, nes prioritetai krypsta kariuomenės naudai. Išlaidos „nacionalinei gynybai“, dabar sudarančios beveik 5 trilijonus rublių (88 mlrd. eurų), arba 3,3 proc. bendrojo vidaus produkto, pagal išlaidų dalį dabar yra antroje vietoje po vyriausybės socialinių programų.
Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) skaičiavimais, Rusijos biudžeto eilutė „nacionalinė gynyba“ sudaro apie tris ketvirtadalius visų karinių išlaidų ir į ją įskaičiuojamos lėšos veiklos išlaidoms bei ginklų įsigijimui.
Tuo tarpu švietimui ir kultūrai skiriamos lėšos 2023 m. beveik nedidėja, teigiama dokumente. Išlaidos aplinkos apsaugai bus maždaug ketvirtadaliu mažesnės nei numatyta pirmajame biudžete ir sudarys 0,2 proc. BVP. Pirminiame plane buvo numatyta, kad kitais metais išlaidos gynybai sumažės iki 2,4 proc. ekonomikos produkcijos, palyginti su numatytais 3,2 proc. 2022 m. ir 2,6 proc. prieš metus.
Šis pokytis atspindi didesnį įsipareigojimą karui, kuris Ukrainai ir Rusijai jau kainavo daug kraujo ir lėšų. Dėl didelių nesėkmių mūšio lauke V.Putinas šią savaitę suintensyvino pastangas atgauti tam tikrą pagreitį, kai paskelbė apie „dalinę mobilizaciją“ ir pašaukė net 300 000 rezervistų.
Biudžeto plane numatoma, kad šaukimo išlaidos 2023 m. sieks beveik 16 mlrd. rublių (264 mln. eurų), o 2024–2025 m. – 16,5 mlrd. rublių kasmet. Dauguma kitų karinių išlaidų detalių išlieka įslaptintos ir viešai skelbiami tik bendri skaičiai.
SIPRI, kuris stebi pasaulinę ginklų pramonę, duomenimis, praėjusiais metais Rusija buvo tarp penkių daugiausiai gynybai išleidžiančių valstybių pasaulyje. Šio analitinio centro vertinimais, Kremlius 2021 m. padidino išlaidas kariuomenei 2,9 proc. iki 65,9 mlrd. dolerių – tai bus treti metai iš eilės, kai išlaidos kariuomenei augo po 2016–2019 m. sumažėjimo.
Ketvirtadienį vyriausybė patvirtino biudžeto planą, o kad jis taptų įstatymu, dabar jį turi paremti abeji parlamento rūmai ir pasirašyti prezidentas. Jis dar gali būti keičiamas, tačiau mažai tikėtina, kad dauguma prielaidų bus smarkiai peržiūrėtos.
Pagal naujausias prognozes biudžeto deficitas kitais metais padidės nuo 0,9 proc. BVP 2022 m. iki 2 proc. BVP. Vyriausybė deficitą daugiausia finansuos skolos lėšomis ir iš rezervų. Plane taip pat numatyta kasmet skolintis iki 1 mlrd. dolerių užsienio valiuta.
Birželio pabaigoje Rusija neįvykdė įsipareigojimų pagal išorines valstybės obligacijas – tai lėmė tarptautinės sankcijos, kurios blokavo mokėjimo kanalus užsienio kreditoriams nuo vasario mėn. įvykdytos invazijos į Ukrainą.
Finansinė įtampa
Išteklių ir darbo jėgos nukreipimas į kariuomenę bus našta recesiją išgyvenančiai ekonomikai, kurios darbo rinka jau ir taip įtempta dėl prastos demografinės padėties, o nedarbo lygis yra rekordiškai žemas.
Taip pat kyla grėsmė, kad tai taps našta viešiesiems finansams, ypač stiprėjant priešpriešai dėl Rusijos energijos tiekimo Europai. Pagal biudžeto planą 2023–2025 m. metinis dujų eksportas vamzdynais turėtų sumažėti beveik 40 proc., o žalios naftos tiekimas šiek tiek padidėti.
Vyriausybės balansas per krizę išsilaikė gerai, iš dalies dėl nenumatytų pajamų, gautų dėl pabrangusių žaliavų.
Vis dėlto dėl lėšų iš valstybės turto fondo sumažėjimo per dvejus metus jis sumažės šiek tiek daugiau nei 3 trilijonais rublių. Be to, vyriausybė turės kompensuoti didesnes išlaidas didindama mokesčius.
Fiskalinės prognozės po kitų metų rodo, kad Rusija dar nė iš tolo neparengė planų, kaip atsisakyti karinės padėties. Palyginti su ankstesnėmis prognozėmis, 2024 m. išlaidos gynybai padidės beveik 30 proc., tačiau vis dar atitinka ankstesnes 2025 m. prielaidas.
Be kitų pakeitimų, biudžete taip pat numatyta skirti daugiau lėšų „patriotiniam ugdymui“ ir didesnės išlaidos mokyklų aprūpinimui valstybine simbolika